Kieno smarvė Klaipėdoje?

Visuomenės sveikatos centras užfiksavo kvapo normų viršijimus bendrovės „Branda LT“ teritorijoje ir žada skirti baudą. Tačiau atsiranda ir naujų įtarimų, kad dėl smarvės uostamiestyje kaltos maisto gamybos įmonės.

Visą praėjusį savaitgalį socialinėje erdvėje pietinės miesto dalies gyventojai toliau dalinosi žinutėmis apie tai, o dalis komentatorių svarstė, kad ne valdžia, o tik šalti orai gali juos išgelbėti nuo tokių nemalonių potyrių.

Internete buvo net komentaras, kad blogas kvapas tuoj pat užsibaigtų, jei būtų susidorota su vienos iš smardinančių įmonių vadovu.

Toks radikalus gyventojų požiūris rodo, kad dešimtmečius nesprendžiama smarvės problema jau išsekino Klaipėdos gyventojus.

Tai jaučia ir miesto valdžia.

Klaipėdos savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Arvydo Vaitkaus, pirmadienį vyko į Dumpius, kurie jau tituluojami smarvės „Bermudų trikampiu“.

Miesto vadovai taip pat susipažino su situacija bendrovėse „Branda LT“ ir „Klaipėdos vanduo“ (KV). Pastaroji tvarko ir „Grigeo Klaipėda“ įmonės nuotekas.

Padėtis gerėja?

A. Vaitkus apžiūrėjo baigiamą „Klaipėdos vandens“ investicinį projektą.

„Visiškai uždengti nuotekų valymo rezervuarai (smėliagaudės), iš kurių sklido stipresnis kvapas“, - pastebi A. Vaitkus.

Anot jo, į šį projektą investuota apie 1,5 milijono eurų ir įgyvendintos priemonės dar labiau sumažins nemalonių kvapų sklaidą.

„Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas tikina, kad įmonė jau kurį laiką nuotekų valymo įrenginiuose kryptingai investuoja į kvapų mažinimą.

„Nuolat investuojame į technologinius sprendimus, padedančius neutralizuoti kvapus. Mes ne tik atitinkame šiuo metu galiojančius kvapo sklaidos reikalavimus gyvenamojoje teritorijoje (8 kvapo vienetai), bet neviršijame ir 5 kvapo vienetų, tai yra tų reikalavimų, kurie įsigalios dar tik nuo 2026 metų“, - sako B. Jonikas.

Jis pastebi, kad minėtame aplinkos apsaugos ministro S. Gentvilo surengtame pasitarime jį nustebino Aplinkos apsaugos departamento pateikta išvada, kad „Klaipėdos vanduo“ yra priskirtas prie aukštos rizikos įmonių.

„Pasitarimas buvo surengtas dėl kvapų problemos, tad toks viešas pateiktas vertinimas buvo kiek netikėtas. Mums rūpi nuolat gerinti savo veiklos kokybę, tad natūralu, jog kreipėmės šiuo klausimu į Aplinkos apsaugos departamentą. Visgi gavome atsakymą, kad, atliekant jų minėtą ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimą, kvapų dalis departamento net nebuvo vertinama“, - stebisi B. Jonikas.

Jis mano, kad tokiu būdu tendencingai pateikiant netikslią informaciją daroma žala įmonės reputacijai.

Galima investuoti daugiau

Aplinkos ministras S. Getvilas „Vakarų ekspresui“ patvirtina, kad ne Aplinkos apsaugos departamentas vykdo kvapų kontrolę, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Tačiau ministras nelinkęs vertinti, kad KV situacija yra visiškai gera.

Jis teigia, kad gali palyginti su kitomis vandentvarkos įmonėmis Lietuvoje, kurių yra kelios dešimtys, ir dauguma jų tvarkosi geriau nei KV.

„Klaipėdos vanduo“ tik pastaruoju metu atliko ženklesnes investicijas", - pažymi S. Gentvilas.

Jis taip pat teigia, kad prieš tvirtinat naujus vandens tarifus kitiems metams dar bus tariamasi su Valstybine kainų reguliavimo tarnyba ir pačia įmone dėl tolimesnių KV investicijų į aplinkosaugą gerinančius projektus.

Ministras įsitikinęs, kad KV gali ir turi daugiau investuoti bei kalba apie tai, kad yra galimybė investicijoms pritraukti paramos programų lėšų.

Mažiau smirda

„Galbūt daugiau probiotikų panaudota, nes situacija dėl blogo kvapo “Branda LT„ ženkliai geresnė nei buvo, kai lankėmės praėjusiais metais“, - po apsilankymo įmonėje pirmadienį sakė A. Vaitkus.

Tiesa, neaišku, ar „Branda LT“ specialiai ruošėsi mero vizitui ar padėčiai įtakos turėjo dar praėjusį mėnesį vykęs NVSC patikrinimas.

NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad praėjusį mėnesį bendrovėje įvyko patikrinimas.

„Atlikus tyrimus laboratorijoje buvo nustatyta, kad kvapų koncentracijos “Branda LT„ buvo viršytos trijose vietose. Pagaminto komposto laikymo vietoje buvo nustatyti 639 kvapo vienetai kubiniame metre, kai taršos leidime leidžiama 21 (viršijimas 30 kartų. - Autor. past.)“, - teigė R. Grigaliūnas.

Anot jo, 3,4 karto viršijimas fiksuotas komposto gamybos zonoje, o komposto brandinimo zonoje fiksuotas 1451 kvapo vienetas, nors pagal leidimą galima koncentracija - 1048 kvapo vienetai.

„Branda LT“ direktorius Evaldas Stakė pripažįsta, kad normos buvo viršytos, tačiau situacijos nedramatizuoja.

„Situacija nėra bloga. Suminių kvapo reikšmių neviršijame“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Stakė.

Anot jo, viršijimai užfiksuoti tik 3 vietose iš 7, kurios yra nurodytos taršos leidime. Įmonė planuoja padidinti naudojamų kvapų mažinimo priemonių koncentraciją ir taip spręsti problemą.

Gali atimti leidimą?

Pasak R. Grigalausko, už „Branda LT“ užfiksuotus pažeidimus įmonei turėtų būti skirta bauda.

„Jei pažeidimai kartojasi du kartus iš eilės, galime kreipti į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl taršos leidimo galiojimo stabdymo ar peržiūrėjimo“, - sako R. Grigaliūnas.

Artimiausiu metu „Branda LT“ bus atliktas ir grįžtamasis patikrinimas. Kada tai bus padaryta, R. Grigaliūnas neatskleidžia, tačiau tikina, kad „gruodžio mėnesio laukti nereikės“.

NVSC oro taršos patikrinimus planuoja atlikti ir KRATC bei KV.

„Laukiame eilėje, nes vasarą yra didelis Vilniuje esančios NVCS laboratorijos užimtumas“, - situaciją atskleidžia R. Grigaliūnas.

Beje, S. Gentvilas dar prieš mėnesį atkreipė dėmesį, kad „Branda LT“ dalį savo veiklos vykdo tentiniame angare, kuris galimai neužkerta kelio smarvės sklidimui.

Ministras kalbėjo apie tai, kad įmonei nuo kitų metų neturėtų būti leista tęsti veiklos, jei ir toliau veikla bus vykdoma „palapinėje“.

Naujas taršos šaltinis

O štai Klaipėdos meras A. Vaitkus pastebi, kad yra įtarimų, jog dėl smarvės kai kuriose miesto vietose galimai kaltė tenka pačiame mieste veiklą vykdančioms įmonėms.

„Įrodymų dar neturime, bet galimai dėl smarvės, pavyzdžiui, ties BIG prekybos centru, yra kaltos maisto ruošimo įmonės“, - sako A. Vaitkus.

Anot jo, kyla įtarimų, kad yra netvarkingos vadinamosios riebalų gaudyklės arba jos nėra operatyviai išvalomos, dėl to maisto gaminimo ir maitinimo įstaigų išleidžiami riebalai kaupiasi nuotakų sistemoje, susidaro kamščiai, vyksta puvimo procesai, kurių metu išsiskiria smarvė.

„Savivaldybės specialistai neturi įgaliojimų kontroliuoti šių procesų, todėl kreipsimės į ministeriją“, - dar vieną kovos su smarve uostamiestyje frontą atveria A. Vaitkus.

Kovoja už savo reputaciją

Akivaizdu, kad pastaruoju metu Klaipėdoje vis daugėja skundų dėl smarvės. Procesą kaitina ir artėjantys Seimo rinkimai, todėl vis aktyviau dėl nemalonių kvapų uostamiestyje pasisako ir politikai.

Tačiau panašu, kad Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia efektyviai kovoti su smarvės skleidėjais. Akivaizdu, kad tai supranta ir tuo vis dažniau naudojasi ir tarša kaltinamos įmonės - jos vis dažniau ir aktyviau linkusios reaguoti į kaltinimus, kuriuos joms adresuoja politikai.

Pasitelkdamos teisininkus savo reputaciją ypač aktyviai gina „Grigeo“. O „Branda LT“ po „Vakarų ekspreso“ publikacijos Seimo narės Ligitos Girskienės pasisakymus apie bendrovę paprašė įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

Taigi net aršiausi kovotojai už gryną orą Klaipėdoje šiuo metu yra priversti pasverti kiekvieną žodį, prieš mesdami kaltinimus vienai ar kitai įmonei.

Turime akivaizdų faktą, kad Klaipėdoje smirdi, tačiau atsakymo, kieno tai smarvė ir kaip jai reiktų užkirsti kelią - nėra.

Šiuo metu laikas gauti tuos atsakymus yra dėkingas - artėja Seimo rinkimai, vyrauja karšti orai ir pan.

Tačiau galimiems atsakymas surasti turime maždaug tris mėnesius. Vėliau bus išrinktas Seimas, atšals orai ir smarvės aistros nurims iki kito sezono.