Klaipėda atmeta Vilniaus pasiūlytą apsaugą nuo potvynių

Rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos savivaldybė atsisakė derinti aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymo projektą, kuriuo norima tvirtinti prioritetines apsaugos nuo potvynių priemones.

Ruošiamame dokumente tarp aukštų prioritetų ir valstybės finansuojamų priemonių Klaipėdoje numatytas tik naujų pylimų įrengimas Mažajame Kaimelyje, tuo metu uostamiesčio savivaldybės pasiūlytus darbus priskyrė prie žemesnių prioritetų, kuriems finansavimo reikėtų laukti ilgiau.

Miesto vicemeras Algirdas Kamarauskas sako, kad dėl to įsakymo projektą atsisakyta derinti.

Savivaldybės pasiūlytos priemonės atsidūrė prioritetų sąrašo pabaigoje, dėl to jos finansavimo iš valstybės iždo gali ir nesulaukti.

„Mes nepritarėme siūlymui taip skirstyti lėšas. Mes prašome, kad mūsų siūlomos priemonės būtų perkeltos prie prioritetinių, nes matome jų įgyvendinimo būtinumą, o tos priemonės, kuri praktiškai neįgyvendinama, apskritai neturėtų būti šiame sąraše“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Kamarauskas.

Klaipėdos savivaldybė siūlė sustiprinti Danės dešinįjį krantą ties Botanikos sodu, apsodinti slėnyje esantį apsauginį pylimą ir esamos pralaidos rekonstrukciją, taip pat - įrengti nuo potvynio apsaugančią betoninę užtvarą prie sodų bendrijos „Laistai“.

Šiuo metu jau parengtas Danės upės šlaito ties Botanikos sodu tvirtinimo darbų išsaugant greta einantį dviračių taką projektas, liepą paskelbtas rangovo atrankos konkursas.

Jeigu savivaldybės siūlomos priemonės atsidurtų prie prioritetinių, jos būtų finansuojamos iš Nacionalinio vandenų srities 2022-2027 metų plano lėšų. Anot vicemero, iš jų Klaipėdai planuojama skirti apie pusantro milijono eurų.

Tuo metu prie aukšto prioriteto finansuojamų projektų priskirtas pylimas Mažajame Kaimelyje, pasak A. Kamarausko, sunkiai įgyvendinamas.

„Įsivaizduokite - praktiškai visą atkarpą žemiau nuo statomos mokyklos iki pat Panevėžio gatvės reikėtų apsaugoti, nes gabalais negalima, šalia upės yra dviračių takas, gatvė. 

Kaip visa tai padaryti? Ar mes turime kažkokią sieną pasistatyti? Tai nerealu. Iš principo mes turime atitverti žmones nuo upės“, - sakė A. Kamarauskas.

Be to, vicemero teigimu, tokiems darbams neužtektų valstybės skiriamų lėšų: „Finansavimas - kitas kausimas. Matyt, iš dešimt reikėtų dauginti norint visame ruože tokį dalyką padaryti.“

Klaipėdos vicemeras tikisi, kad į uostamiesčio pasiūlymus bus atsižvelgta.

„Tikimės diskusijos su Aplinkos ministerija, jos vyksta, laukiame reakcijos į mūsų raštą, iki sprendimų čia dar toloka“, - teigė A. Kamarauskas.

Aplinkos ministerija teigia, kad valstybės numatytas ir savivaldybių pasiūlytas papildomas apsaugos nuo potvynių priemones vertino ir į prioritetus suskirstė aplinkosaugos ir mokslo ekspertai.

„Aplinkos apsaugos agentūra kartu su mokslo ekspertais įvertino pateiktus pasiūlymus. (...) 

Veiksmų planas papildytas naujomis potvynių riziką mažinimo priemonėmis, joms suteiktas prioritetas - aukštas ir žemas. 

Aukštesnio prioriteto priemonės įgyvendinamos pirmiausiai“, - įsakymo projektą lydraštyje aiškina ministerija.

Klaipėdos savivaldybė naujos tvarkos rengėjus taip pat bando įtikinti, kad apsaugos nuo potvynių priemonės būtų vertinamos ne tik pagal grėsmę žmonių gyvybėms, bet ir turtui.

Ministrų įsakymo projekte numatoma, kad į prioritetinių darbų Klaipėdos rajone sąrašą įtrauktas Stragnų kaime esančių pylimų paaukštinimas ir siurblinės rekonstrukcija, naujas pylimas ties Priekule ir esamo remontas, taip pat - pylimų aukštinimas Drevernoje ir Purmaliuose, šioje gyvenvietėje dar planuojama ir siurblinės statyba.

Pagal šį dokumentą, apsaugai nuo potvynių stiprinti visoje Lietuvoje iki 2027 metų planuojama skirti daugiau nei 30 milijonų eurų.