Klaipėdos gyventojų skaičiaus riba: limitas (ne)būtinas
(9)Klaipėdos bendrajame plane numatyta, kad galimas miesto gyventojų skaičius yra apie 210 tūkstančių - šis rodiklis nustatytas pagal gyventi galimas teritorijas. Bet yra nuomonių, jog mieste jų turėtų būti ne daugiau nei 200 tūkst., o gal ir ketvirtis milijono.
Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Klaipėdoje dabar gyvena 161 tūkst. žmonių - tiek registruota oficialiai.
Dar kelios dešimtys tūkstančių žmonių mieste praleidžia didžiąją dienos dalį - tai greta įsikūrę, bet jame dirbantys Klaipėdos rajono gyventojai bei jų atžalos, ugdomos uostamiesčio darželiuose ir mokyklose. Jeigu skaičiuosime dar ir užsieniečius, kitur Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravusius studentus ar kitus žmones, tai galima daryti prielaidą, jog Klaipėdoje po saule kasdien išsitenka apie 200 tūkst. gyventojų.
Ar tai - šio miesto riba?
Nuo… iki
Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus teigimu, mieste tikrai galėtų gyventi 200-250 tūkst. gyventojų, bet paraleliai reikia vystyti reikalingą infrastruktūrą.
„Norint perlipti 200-250 tūkstančių gyventojų ribą šiam miestui reikia labai rimtai pagalvoti, kokią infrastruktūrą reikia vystyti papildomai, kur gatves tiesti“, - kalbėjo uostamiesčio meras.
Jo vertinimu, šiuo metu Klaipėdoje plėtra planuojama ir reguliuojama taip, kad atneštų naudą, o ne nepatogumus: „Be jokios abejonės, tai - pagrindinis uždavinys. (...) Sugadinti miestą galima labai greitai.“
Verslininkas, visuomenės veikėjas Robertas Dargis laikosi pozicijos, kad ketvirtis milijono gyventojų Klaipėdoje - geras skaičius, kurį galima pagrįsti ekonominiais skaičiavimais.
„Turiu savo matymą, kaip Klaipėda galėtų augti, kur orientuotis, ir matau, kad gyventojų skaičius joje galėtų būti 250 tūkstančių. Dėl paprastos priežasties - gyventojų skaičiui augant miestą galima efektyviau valdyti, nes per žmogų išlaidos geriau pasidengia: viešasis transportas, socialinė, švietimo, sveikatos infrastruktūra veikia efektyviau“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Dargis.
Kauno technologijos universiteto ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas mano, kad papildomi 20-30 tūkst. gyventojų Klaipėdai gal ir atneštų naudos, bet tik su tam tikromis sąlygomis.
„Tik skaičiais manipuliuoti nereikėtų. Aišku - pridėjus 20-30 tūkstančių gyventojų Klaipėdai būtų geriau, bet tik išpildžius tam tikras sąlygas arba susiklosčius tam tikroms palankioms aplinkybėms. Turbūt žiūrėčiau per pajėgumų prizmę - ar šiuo metu miestas turi galimybių priimti tiek žmonių, nes su gyventojais ateina ir socialiniai iššūkiai. Tad reikia viską labai gerai apsvarstyti“, - „Vakarų ekspresui“ teigė ekonomistas.
Uostamiesčio studijos „Altitudes“ architektė Gerda Antanaitytė sako, jog dabar miesto tankis yra gana nedidelis, o gyventojai jį renkasi ne tik ekonominiais ir praktiniais sumetimais - svarbu ir tai, ar vieta atliepia jų gyvenimo būdą.
„Tiesą sakant nemanau, kad pasiekus vieną ar kitą gyventojų skaičių galima būtų teigti, kad miestas tampa savaime pranašesnis ar pasiekia savo potencialo „lubas". Vertinant, kad Klaipėda yra trečias pagal dydį Lietuvos miestas, laikantis strateginį uosto infrastruktūros mazgą, ir lyginant su panašaus užimamo ploto Vakarų Europos miestais, mūsų miesto tankis sąlyginai nedidelis. O gyventojų tankis tiesiogiai koreliuoja su miesto gyvybingumu.
Miestas yra gyva ir dinamiška struktūra, sudaryta iš daugybės komponentų - socialinių, kultūrinių, bendruomeninių, pasiekiamumo. Žmogaus sprendimas gyventi mieste nėra vien ekonominis ar praktinis. Tai gyvenimo būdo ir tapatybės pasirinkimas. Tad miestai tankėja visų pirma dėl to, kad gali pasiūlyti unikalią gyvenimo patirtį, dėl kurios žmonės pasirenka gyventi būtent čia", - teigiama jos komentare „Vakarų ekspresui".
R. Dargis primena, kad gyventojų tankis - tik vienas iš rodiklių, o optimalios formulės, kuri parodytų ar miestas veikia efektyviai, nėra.
„Yra rodikliai, pagal kuriuos galima miestus lyginti, bet optimalios formulės nėra. Vilniuje gyvena apie 600 tūkstančių, o tokiame pačiame plote Barselonoje - regis, du milijonai. Kuris geresnis?“ - sakė R. Dargis.
Prioritetas - patogumas
Klaipėdos meras A. Vaitkus sako, kad gyvybingumo mieste padaugės, kai bus užbaigti šiuo metu senamiestyje ir jo prieigose vystomi gyvenamojo būsto projektai.
„Miesto centre per kelis metus bus pastatyta maždaug 200 tūkstančių kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Tai milžiniški skaičiai, ir žmonės, kurie čia įsikurs - 7-9 tūkstančiai - tikrai pagyvins senamiestį“, - teigia miesto vadovas.
Anot jo, pagrindinė miesto siekiamybė yra patogus gyvenimas: „Klaipėda, kaip ir bet kuris pasaulio miestas, turi savo geografinį plotą, o jame gali gyventi tam tikras skaičius žmonių, kad gyvenimas būtų patogus.“
Jo teigimu, labai svarbu įvertinti Klaipėdos gatvių struktūrą ir jų pralaidumą, kad žmonėms galvos skausmu netaptų transporto spūstys, nes būtent šią aplinkybę pabrėžia į Klaipėdą iš didesnių miestų persikėlę gyventi žmonės.
„Iš Vilniaus ir Kauno pas mus atvykę ir čia ilgam įsikūrę žmonės akcentuoja būtent tai, ne tik tai, ką Klaipėdai davė Dievas - nuostabią gamtą.
Jų trauka į šį miestą yra vien dėl to, kad Klaipėda yra didmiestis, kuriame yra patogu gyventi, nes iš taško A į tašką B galima nuvykti per paskaičiuotą laiką. Čia ne tik mano nuomonė, bet iš daug žmonių, kurie kalba apie mūsų miestą", - „Vakarų ekspresui" sakė meras.
Amžiaus pradžioje Vilniuje gyvenęs A. Vaitkus sako manantis, kad sostinė praleido momentą, kai nesuderino plėtros, todėl iš patogaus miesto virto vieta, kurios gyventojai dabar priversti spūstyse gaišti neįkainojamos vertės laiką.
O ką veikti?
Ne kiek, o kokių žmonių įsikurs Klaipėdoje, ką jie mieste veiks - tai pirmiausiai siūlo svarstyti ekonomistas
„Klausimas - kas būtų tie nauji gyventojai? Ar tai darbingo amžiaus žmonės, ar vartotojai - visi, nes vaikai irgi kuria paklausą. Žinoma, vietinis verslas apsidžiaugtų papildomas vartotojais, bet iš kur tie žmonės gaus pinigų?
Ar bus jiems darbo pasiūlymų? Kiek jų naujų galėtų atsirasti ir kokie tai bus darbai? Kokia proporcija tarp žemesnės kvalifikacijos ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų? Ar tie žmonės apskritai neliks be darbo ir netaps miestui socialine našta?
Jeigu klausimus reikėtų sudėlioti prioriteto tvarka, tai aš pirmiausia klausčiau ne to, kiek žmonių reikia, bet ką tie žmonės mieste veiks", - teigė ekonomikos profesorius.
Klaipėdietė architektė G. Antanaitytė sutinka, jog atsakymai į šiuos klausimus yra svarbūs vertinant miesto augimo perspektyvas ir kryptį.
Siekiant natūralaus gyventojų skaičiaus augimo, būtina išgryninti kuria - kiekybine ar kokybine kryptimi miestas turėtų augti.
„Vienokie yra pramonės ir gamybos miesto gyventojų poreikiai. Visai kitokie - žinių ar mišrios ekonomikos miestuose, kur pagrindinė ekonominė veikla nukreipta į aukštos kvalifikacijos paslaugas, finansines ir kūrybines industrijas.
Klaipėda istoriškai formavosi kaip pramoninis miestas, kuriam būdingas lėtesnis tankėjimas. Siekiant natūralaus gyventojų skaičiaus augimo, būtina išgryninti kuria - kiekybine ar kokybine kryptimi miestas turėtų augti", - teigia G. Antanaitytė.
Klaipėda - ne Lietuvos miestas
Vertinant galimą maksimalų miesto gyventojų skaičių kartu būtina svarstyti ir Klaipėdos ateities viziją, teigia šiuo klausimu pasisakę pašnekovai.
R. Krušinskas sako, uostamiesčiui nereikia užmiršti jau susiformavusių ryšių ir galimybių, bet vertinti ir naujas vystymosi kryptis.
Jeigu klausimus reikėtų sudėlioti prioriteto tvarka, tai aš pirmiausia klausčiau ne to, kiek žmonių reikia, bet ką tie žmonės mieste veiks.
„Tai ne dykumoje statomas, o senas miestas su susiformavusiais ryšiais. Ekonominė logika tokia: auga tie miestai, kur yra darbo pasiūlymų, darbo jėgos, kapitalo ir technologijų. Šiandien tai yra pagrindinės jėgos.
O kaip Klaipėda vystysis - tai miesto strategija ir pasirinkimas", - sakė ekonomistas.
Meras A. Vaitkus išskiria patogumą gyventi be eismo spūsčių.
„Aš nenorėčiau, kad Klaipėda kažkuriuo metu taptų nepatraukliu miestu, kuriame būtų nuolatiniai eismo kamščiai. Kad šis miestas jau turi kamščių piko valandomis, nėra gerai, mes dedame didžiules pastangas, kad ši problema būtų sprendžiama“, - teigė meras.
R. Dargis vertina patogesnio ir geresnio gyvenimo siekį, bet siūlo išryškinti viziją - kur Klaipėda turėtų atsirasti po maždaug 25 metų, ir visiems: politikams, verslui, visuomenei dėl to sutarti. Jo manymu, Klaipėda galėtų augti ne kaip šalies, o Baltijos regiono miestas.
Turiu savo matymą, kaip Klaipėda galėtų augti, kur orientuotis, ir matau, kad gyventojų skaičius joje galėtų būti 250 tūkstančių.
„Mano supratimu, Klaipėda nėra Lietuvos - turiu galvoje ne administracinį suskirstymą - o Baltijos regiono miestas ir ateityje jis turėtų konkuruoti ne su kitais šalies, o su regiono didmiesčiais, nesvarbu - sostinės tai ar ne.
Mes turime puikų jūrinį kelią. Šiandien, kai trumpėja gamybos grandinės ir Europa svarsto, kaip gamybą persikelti arčiau namų, Klaipėdai atsiranda šansas tapti centru, nes kaštais yra naudingesnė nei, pavyzdžiui, Danijos ar Švedijos miestai", - kalbėjo verslininkas, taip pat manantis, jog reikėtų aktyvesnio vietos universiteto įsitraukimo.
Architektė G. Antanaitytė siūlo apsvarstyti miesto vertybinius prioritetus - tai gali padėti tapti miestu, kuriame žmonės nori gyventi.
„Ar miesto gyventojas gali sau leisti vaikus į darželį saugiai vežti dviračių takais, ar tik ant galinės automobilio sėdynės. Ar viešos paslaugos, tokios kaip ugdymas, sveikatos priežiūra, kultūra kuriamos mažiausia kaina, ar visgi sutinkama investuoti į ilgalaikę pridėtinę vertę ir miestas išsikelia aukštus kokybinius standartus, skirtus esamiems ir būsimiems gyventojams. Tai yra miesto deklaruojami vertybiniai prioritetai ir požiūris į miesto žmogų.
Gal nepatogūs, bet sąžiningi klausimai sau.
Žinant prioritetus ir judant viena ir kita kryptimi išgrynins ir žmonių, norinčių savo gyvenimą sieti su šiuo miestu ir jį toliau kurti, profilis ir, svarbiausia, kiekis. Nes miestai tankėja visų pirma dėl to, kad žmonės nori juose gyventi. Ir jau tada galima spręsti urbanistinius uždavinius ir fizines miesto galimybes - rezervinių teritorijų konversiją, transporto strategiją, esamų miesto dalių kaitą ir kitus urbanistinius uždavinius", - kalbėjo G. Antanaitytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą