Klaipėdos paplūdimiuose pasigendama vakarietiškos kultūros

Klaipėdos paplūdimiuose pasigendama vakarietiškos kultūros

(7)

Klaipėdos miesto tarybos Ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje pristatyta BĮ "Klaipėdos paplūdimiai" ataskaita atskleidė, kad šią vasarą uostamiesčio paplūdimiuose netrūko nei darbo, nei pokyčių. Nors įstaigos veikla įvertinta kaip aktyvi ir atsakinga, politikai pabrėžė, kad prie jūros vis dar trūksta vakarietiško požiūrio į poilsio kultūrą bei bendravimą su lankytojais.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktorius Žigintas Narmontas pristatė, kad šį sezoną Smiltynės ir Melnragės-Girulių paplūdimiuose pagalba suteikta 396 poilsiautojams, išgelbėti 18 žmonių, iš jų - penki vaikai. Deja, nuskendo du asmenys. Gelbėtojai dalyvavo bendruose mokymuose su specialiosiomis tarnybomis, organizavo edukacijas apie saugų elgesį vandenyje, o įrenginių infrastruktūra buvo toliau modernizuojama - įrengtos naujos terasos, mediniai takai, saulės elektrinė II Melnragėje, pritaikyta infrastruktūra žmonėms su individualiais poreikiais.

Tačiau Tarybos narys Saulius Liekis atkreipė dėmesį, kad nors gelbėtojų darbas vertintinas gerai, kai kurios komunikacijos formos kelia diskomfortą poilsiautojams. Jis pastebėjo, kad kitose valstybėse netenka susidurti su Klaipėdos paplūdimiuose dar likusia tradicija, kai gelbėtojai su poilsiautojais bendrauja per garsiakalbius.

„Reikėtų atsisakyti nuolatinio kalbėjimo per garsiakalbius - tas aktyvus skelbimų srautas trukdo žmonėms ilsėtis. Galima informuoti rečiau, civilizuočiau, nedrumsti ramybės“, - kalbėjo S. Liekis.

Politikas taip pat ragino labiau atsižvelgti į poilsiautojų elgesio niuansus ir išvengti perteklinio moralizavimo.

Jis pastebėjo, kad gelbėtojo funkcija - gelbėti, o ne auklėti. Perspėjimai turi būti aiškūs, bet pagarbūs.

„Kai atsiranda noras sugėdinti žmogų su šuniuku ar be kepurės - prarandame vakarietišką poilsio kultūrą“, - sakė S. Liekis.

Situacija gerėja

O štai Tarybos narys Ugnius Radvila pabrėžė, kad vakarietišką poilsio kultūrą lemia ne tik infrastruktūra, bet ir žmonių elgesys.

„Svečiose šalyse nematome tokių formų bendravimo. Reikia ne tik infrastruktūros, bet ir pokyčio mūsų pačių elgesyje - tiek darbuotojų, tiek poilsiautojų“, - sakė U. Radvila.

„Klaipėdos paplūdimių“ vadovas Ž. Narmontas teigė, kad jau anksčiau buvo atsisakyta garso įrašų, kuriuose keliomis kalbomis, be kitos informacijos, poilsiautojai buvo raginami teptis kremu nuo saulės ir saugoti galvą nuo perkaitimo.

Jis aiškino, kad perspėjimai per garsiakalbius yra veiksmingi ir po jų poilsiautojai elgiasi atsakingiau. Tačiau sutiko, jog galima ieškoti ir individualių formų informuoti poilsiautojus.

Pasak Ž. Narmonto, daugiausia problemų kyla Pirmojoje Melnragėje, kuri tradiciškai tapo kitakalbių poilsiautojų susibūrimo vieta. Čia, pasak vadovo, būtina parinkti budėti „stiprius medikus ir stiprius gelbėtojus“.

U. Radvila pastebėjo, kad jei yra žmonių kategorija, kurie nuolat drumsčia rimtį, galbūt vertėtų pagalvoti apie galimybę tokiems asmenims riboti lankymąsi paplūdimiuose.

Ž. Narmontas pabrėžė, kad pagrindinė gelbėtojų paskirtis - prevencija ir žmonių gelbėjimas.

Klaipėdos politikai akcentuoja, kad vakarietiškas kurortinis įvaizdis gimsta ne tik iš sutvarkytų takų ir suoliukų, bet ir iš pagarbos poilsiui bei žmonių tarpusavio kultūros.

Nauja technika

„Klaipėdos paplūdimiai“ tai pat primena, kad yra svarbu įsigyti naują smėlio valymo techniką, šiuolaikiškus gelbėjimo postus. Planuojama plėtoti bendradarbiavimą su Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos partneriais pagal „Interreg“ programas.

Taip pat savivaldybės siekis yra, kad pagal bendrą stilių būtų sutvarkyti įėjimai į paplūdimius. Pirmasis toks projektas jau buvo įgyvendintas Giruliuose. Pastebima, kad gražios paplūdimio prieigos traukia poilsiautojus.

Ž. Normantas akcentavo, kad ši vasara buvo „lietuviška“, todėl didelio poilsiautojų antplūdžio nebuvo. Tačiau buvo dienų, kai, esant geram orui, srautai ženklai išaugdavo.

„Klaipėdos paplūdimių“ vadovas akcentavo, kad būtina aiškiai apibrėžti paplūdimių teritorijas, nes dabar prie jūros esančios teritorijos turi kelis šeimininkus, dėl to kai kurių klausimų sprendimai nėra operatyvūs.

Paskutinės tendencijos rodo, kad gelbėtojo darbas yra populiarus. Šiemet vykdant atranką į vieną vietą buvo po du pretendentus. Iš viso sezono metu „Klaipėdos paplūdimiuose“ dirba apie 120 žmonių.

Paplūdimio ruožas Klaipėdoje yra 11 820 metrų. Smiltynėje - 6 800 metrų, Giruliai-Melnragė - 5020 metrų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder