Klaipėdos priemiesčių bumas baigėsi, laukiama senamiesčio atsigavimo

„Užmiesčio kvartalų Ginduliuose, Sengiuose populiarumas mažėja. Auga pardavimo pasiūla, vis daugiau atsiranda norinčiųjų iš ten išsikraustyti“, - pastebi NT agentūros „Memelhaus“ vadovas Artūras Valaitis.

Anot jo, tokias tendencijas lėmė net kelios priežastys: pirmiausia - tai bendras rinkos sąstingis dėl aukštų bankų palūkanų normos ir užsitęsusios nežinios dėl karo Ukrainoje. Taip pat konkrečiai minimoms teritorijoms patrauklumo nepriduoda didėjanti spūsčių problema Klaipėdos prieigose piko metu.

„Vien šiemet kai kuriose teritorijose prie Klaipėdos namų kainos sumažėjo 5-10 procentų, o štai pačioje Klaipėdoje kainos lieka stabilios“, - sako A. Valaitis.

Anot jo, nežymiai į mažesnę pusę šiek tiek keitėsi tik butų kainos senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose, ypač didesnės kvadratūros būstų. Tam įtakos pirmiausia turi brangus tokių butų išlaikymas.

Pozityvios tendencijos

„Memelio miestą“ statančios „Stemma group“ vienas iš vadovų Nerijus Tilindis sako, kad susidomėjimas objektu nuteikia pozityviai. Nors oficialiai „Memelio miestas“ dar net nepaskelbė pardavimų pradžios ir kainų, pokalbiai su būsimais gyventojais vyksta gana aktyviai.

„Interesantai tikrai įvairūs tiek savo “geografija„, tiek amžiumi“, - išduoda N. Tilindis.

Jis patvirtina, kad tikrai nemaža dalis besidominčiųjų yra šiuo metu gyvenantys šalia Klaipėdos bei ieškantys antro būsto mieste ar net planuojantys visiškai grįžti gyventi į Klaipėdą.

„Memelio miestas“ skelbia, kad prioritetą teikia būtent tiems gyventojams, kurie į „Memelio miestą“ žiūri ne kaip į investiciją ar objektą nuomai, o nori kurtis čia gyventi.

„Į sutartis ribojimų neįrašysime, bet siekis yra, kad nebūtų didelis svetimų žmonių srautas, kad languose nuolat degtų šviesa“, - sako N. Tilindis.

Kaip objekto nuomai, butai „Memelio mieste“ nelaibai būtų patrauklūs ir dėl ekonominių skaičiavimų. Nors oficialiai ir neskelbiama, tačiau jau nėra didelė paslaptis, kad buto su visa apdaila kaina „Memelio mieste“ šiandien jau siekia ir 8 000 eurų už kvadratinį metrą. Iki šiol bene brangiausio NT projekto statusą Klaipėdoje turėjo nauji apartamentai „Smiltynės kurhauze“. Ten kaina siekė iki 7 000 eurų už kv. m.

Tačiau dabar kainų lyderio poziciją, nors ir ne visai oficialiai, jau perima „Memelio mietas“.

Aukštą kainą diktuoja ne tik objekto išskirtinumas, bet ir vystytojų sprendimas beveik pusę iš 105 pirmojo namo butų ne parduoti, o nuomoti.

Pasak N. Tilindžio, butus nuomai planuojama siūlyti verslo klientams, kurie nuomosis patalpas „Memelio mieste“ statomame verslo centre „Hanza“.

Naujas objektas

Kol Klaipėdos senamiesčio atsigavimo dar tik laukiama, nestovi vietoje ir kiti Klaipėdos NT segmentai.

Liepos mėnesį Klaipėdos NT pirminei butų pardavimo rinkai didelę įtaką padarė vienas objektas - „Mėnulio sodai“.

Tomas Sovijus Kvainickas, INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas, „Vakarų ekspresui“ sakė, kad uostamiesčio naujų butų rinka nėra didelė, todėl vienas objektas gali ženkliai pakeisti statistiką.

„Mėnulio sodai“ - tai dalis Jaunystės gatvėje buvusio Klaipėdos valstybinės kolegijos bendrabučio. Jame įrengti 76 nedideli ekonominės klasės butai.

Būtent ši nauja pasiūla lėmė, kad kelis mėnesius praktiškai merdėjęs naujų butų pardavimas Klaipėdoje šovė į viršų.

INREAL duomenimis, liepos mėnesį pirminėje rinkoje bendrai Klaipėdoje parduoti 32 butai. Tai 6,4 karto daugiau nei birželį ir 45 procentais daugiau nei pernai liepą.

INREAL skaičiuoja, kad „Mėnulio sodų“ dėka naujų butų pasiūla Klaipėdoje yra didžiausia per paskutinius 3 metus ir liepą pasiekė 614 butų.

Taip pat butų pardavimas buvusiame studentų bendrabutyje statistiškai ketvirtadaliu sumažino ekonominio segmento butų kainą. Liepą ji buvo 1 730 eurų už kv. m. Tai yra panaši, kaip ir prieš metus, nors dar birželį ekonominio segmento vidurkis uostamiestyje siekė 2 300 eurų už kv. m.

Pasiektas balansas

Pasak A. Valaičio, šiuo metu daugelyje NT segmentų Klaipėdoje yra pasiektas pasiūlos ir paklausos balansas. Nors sudaromų sandorių skaičius pastebimai sumažėjęs, tačiau kainos išlieka stabilios. Didesnio rinkos atsigavimo laukiama tik tuomet, kai bus sumažintos bazinės tarpbankinių atsiskaitymų palūkanos.

Pasak A. Valaičio, Klaipėda kasmet tampa patrauklesnė ir kaip vieta poilsiui prie jūros vasaros metu. Tai rodo ir naujai vystomi nedidelių viešbučių projektai bei didėjantis butų nuomai skaičius.

„Miesto centras dėl triukšmo, tinkamos infrastruktūros trūkumo ir arti esančių komercinių objektų nėra labai patrauklus nuolat gyventi, ypač šeimoms su vaikais“, - mano A. Valaitis.

Jis prognozuoja, kad ateityje tokiuose projektuose kaip „Memelio miestas“ apie pusę butų bus skirti trumpalaikei arba ilgalaikei nuomai.

Žiūri atsargiai

NT agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad nors pastebimai padaugėjo naujų NT objektų Klaipėdos centrinėje dalyje, tačiau pirkėjai yra atsargūs.

„Labai didelio aktyvumo nematome. Vyksta žvalgyba. Atsakingai yra vertinama naujų pastatų kokybė“, - sako A. Bružas.

Anot jo, naujuose kvartaluose Klaipėdos centre statomi tik pirmieji namai, tačiau pirkėjai vertina perspektyvą, kas bus po kelerių metų. Statybų tankis suplanuotas didelis, ir tai yra įvertinama. Juo labiau kad kainos tikrai ne mažos.

Pasak A. Bružo, rinkos dalyvius pasiekia informacija, kad kainos „Memelio mieste“ artėja ir prie 10 000 eurų už kv. m. O „Bastionų namų“ projekte - iki 4 000 eurų už kv. m.

Šalia Malūno tvenkinio baigtame statyti „Parko pakrantės“ projekte NT skelbimuose siūlomų butų kainos jau pasiekė ir 4 300 eurų už kv. m.

„Tačiau pati NT rinka dar nėra dėkinga. Jaučiamas spyruoklės principas, kai norinčiųjų pirkti yra, tačiau juos pristabdo tai, kad neturi savų pinigų. Todėl yra priversti laukti palūkanų mažėjimo, kuris kol kas yra labai lėtas“, - sako A. Bružas.

Jis taip pat primena, kad vasara yra atostogų metas ir tradiciškai jaučiamas rinkos sąstingis.

Tačiau „Aidilos“ vadovas dėl ateities yra nusiteikęs optimistiškai. Pirmiausia dėl to, kad oficiali statistika rodo, kad bankuose šalies gyventojai yra sukaupę net 21 milijardą eurų indėlių. Dalis šių pinigų tikrai gali būti panaudoti NT įsigyti.

Tarp naujų NT rinkos dalyvių jau yra ir nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Dalis jų sieja ateitį su Lietuva ir jau ne vienas įsigijo butus. Namų dažniausiai jie nesidairo, nes kaip trečiosios šalies piliečiai negali pirkti žemės.

NT agentūrų vadovai pažymi, kad NT vystytojų sprendimas viešai neskelbti pardavimo kainų turi pagrindinį tikslą - negąsdinti pirkėjų. Tokiu būdu galima geriau ištirti galimą paklausą, neatbaidant tų interesantų, kurie net nesikreiptų, jei oficialiai paskelbta kaina jiems atrodytų per didelė.

Konkuruos ir kokybe

A. Bružas taip pat pritaria, kad susidomėjimas namais šalia Klaipėdos esančiuose rajonuose paskutiniu metu yra sumažėjęs. Nors šalia Klaipėdos dar yra suplanuota dešimtys tūstančių sklypų naujiems gyvenamiesiems namams, žmonės dairosi galimybių grįžti gyventi į Klaipėdą.

Tokius sprendimus žmonės priima ne vien dėl transporto spūsčių, bet ir dėl mokyklų trūkumo, noro lengviau pasiekti laisvalaikio, kultūros objektus.

Pasak A. Bružo, didėjant pasiūlai naujų NT projektų Klaipėdoje, jie konkuruos ne vien kaina, bet ir objektų kokybe, jų siūloma infrastruktūra.

Klaipėdos senamiesčio ir centrinės dalies atsigavimą A. Bružas sieja ne vien su verslo vystomais NT projektais, bet ir su Savivaldybės sprendimais.

„Vyksta savotiškas trypčiojimas. Bastionų tilto projektas - miestui jo reikia. Jis yra suplanuotas, tačiau „Bastiono namų“ projekto valdytojams jis nereikalingas“, - prieštaravimus mato A. Bružas.

Taip pat jis mato problemą dėl „Klaipėdos energijos“ teritorijos Danės gatvėje konversijos, dėl kurios šis projektas gali užsitęsti ar net visiškai užstrigti.

„Vieta tikrai patraukli, tačiau praeityje padaryta klaida į „Klaipėdos energiją“ įsileidus privatų investuotoją („Gren Lietuva“. - Autor. past.)“, - sako A. Bružas.