Klaipėdos regione - išskirtinis korupcijos suvokimas

Su teiginiu, kad korupcija Lietuvoje yra paplitęs reiškinys, Klaipėdos apskrityje visiškai sutinka kas trečias gyventojas - 32 procentai. Tai didžiausias rodiklis tarp visų šalies apskričių, teigiama STT tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2025“ ataskaitoje.

Mažiausiai - 12 proc. - su šiuo teiginiu sutinkančių žmonių buvo Panevėžio apskrityje, 13 proc. - Šiaulių apskrityje. Kauno ir Vilniaus apskrityse ši dalis siekia 24 procentus.

Toks Klaipėdos apskrities išskirtinumas neliko nepastebėtas viešumoje.

„Labiausiai  įstrigo viena skaidrė, kurioje daugiausia Vakarų Lietuvos gyventojų mano, kad korpucija yra paplitęs reiškinys. Tuo tarpu šiauriečiai yra labiausiai pozityvūs.

Būtų įdomu šį žemėlapį palyginti su gyventojų politinėmis preferencijomis. Gal rastume atsakymą, kad ten, kur korupcijos lygis didžiausias, gyventojai labiau linkę nusivilti tradiciniais politikais ir daryti radikalius pasirinkimus. Įdomus tyrimas - vertas sugaišto laiko.

Vilnius būtų išimtis, nes gyventojams centrinė valdžia vis dar nekelia pasitikėjimo pagal formulę „visi jie ten Vilniuje…“, - savo feisbuko paskyroje komentavo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Remiantis apklausos rezultatais, kas dešimtas Klaipėdos apskrityje apklaustas žmogus nurodė, jog per pastaruosius metus jiems teko duoti kyšį.

Tuo metu respondentai iš visos Lietuvos dažniausiai teigė, kad per paskutinius trejus metus kyšio iš jų dažniausiai reikalauta Statybų inspekcijoje, ligoninėse, valstybiniuose reabilitacijos centruose, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo įstaigose.

Tyrimo metu apklausti 2 tūkst. gyventojų ir 500 valstybės tarnautojų.

Nepotizmas, nesąžiningas naudojimasis politiniais ryšiais, atskiroms grupėms naudingų teisės aktų priėmimas bei piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar įgaliojimais įvardinami kaip labiausiai Lietuvoje paplitusios korupcijos formos.

Didesnė dalis gyventojų ir tarnautojų mano, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras - taip manančių per metus reikšmingai padaugėjo.

Valstybės tarnautojų nuomone, dažniausiai įtaka sprendimų priėmimui daroma visais
įmanomais - ir teisėtais, ir neteisėtais - būdais, o didžiausią įtaką siekiama daryti statybų, energetikos, sveikatos apsaugos, farmacijos ir aplinkosaugos sektoriuose.