Klaipėdos saugomo paveldo daugės

Praėjusią savaitę mero pasirašytu potvarkiu inicijuotas 20-ies naujų objektų paskelbimas savivaldybės saugomu vietinės reikšmės kultūros paveldu.

Tarp jų yra Vytauto Didžiojo gimnazija, miesto ligoninės pastatų kompleksas Kristijono Donelaičio gatvėje, Žydų ligoninės pastatas, pirmuoju Klaipėdos dangoraižiu kadaise vadintas Roberto Meyhoeferio laivininkystės ir kelionių firmos pastatas Žvejų gatvėje bei Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia.

Mero potvarkiu savivaldybė įpareigojama parengti miesto Tarybos sprendimo projektą, kuriam pritarus statiniai įgaus specialų statusą, kuris, be kita ko, suteikia ir galimybę pretenduoti į paramą tvarkymui iš miesto biudžeto.

„Paskelbus pastatą savivaldybės saugomu kultūros paveldo objektu, valdytojams atsiranda galimybė iš savivaldybės biudžeto lėšų gauti dalinį finansavimą pastato tvarkybos darbams vykdyti“, - sako savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

© Vasaros pradžioje triukšmas kilo dėl architektų siūlymo negriauti pastato, kuris gali būti laikomas paveldu. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Jo komentare „Vakarų ekspresui“ taip pat nurodoma, jog statusas užtikrina pastatų teisinę apsaugą „bei sudaromos prielaidos savivaldybėms aktyviai įgyvendinti kultūros paveldo išsaugojimo politiką vietos lygmeniu“.

Iki šiol Klaipėdos taryba jau yra priėmusi sprendimus dėl 96 objektų paskelbimo savivaldybės saugomais.

Paveldas gali trukdyti

Kas yra paveldas, o kas ne - kartais kyla klausimų, dėl kurių grėsmė kyla įvairiems atnaujinimo projektams.

Pavyzdžiui, ruošiantis rekonstruoti Danės gatvėje esantį darželio „Traukinukas“ skyrių „Boružėlė“ Klaipėdos regioninė architektūros taryba pateikė rekomendaciją dėl sovietmečiu išdygusio pastato išsaugojimo.

Savivaldybės saugomo objekto statusas gali būti naudingas siekiant paramos iš viešųjų pinigų biudžeto.

Vienas iš organizacijos argumentų buvo tai, kad dar 2016 metais uostamiesčio architektai kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir prašė darželio pastatą įtraukti į potencialiai vertingų sovietinio laikotarpio modernizmo ir postmodernizmo objektų sąrašą.

Jį komisija sudarė siekiant išsiaiškinti, koks laikmečio ir stiliaus palikimas ateityje galėtų papildyti kultūros vertybių gretas, prašė miestų savivaldybių ir architektų teikti pasiūlymus.

2016-ųjų pabaigoje komisija paviešino, kas iš Klaipėdos pretenduoja tapti XX amžiaus antros pusės modernizmo ir postmodernizmo paveldu: Jūrų muziejus ir delfinariumas Smiltynėje, daugiabutis raudono mūro namas su knygynu Turgaus aikštėje, Klaipėdos parodų rūmai Didžiojoje Vandens gatvėje, Vasaros estrada, Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, Baltijos laivų statyklos administracijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastatai, Santuokų rūmai, buvęs saugumo pastatas Naujojo Sodo gatvėje, buvusio kino teatro „Vaidila“, parduotuvės „Aitvaras“ ir restorano „Bildukas“ pastatų kompleksas, buvęs restauratorių bendrabutis Daržų ir Skerdėjų gatvių sankryžoje.

Komisijos teigimu, Klaipėdos savivaldybė tuomet pritarė, kad į šį sąrašą būtų įtraukti tik KVJUD ir Baltijos laivų statyklos administraciniai pastatai bei Marijos Taikos Karalienės bažnyčia.