Klaipėdos šauliai pagerbė Jono Polovinsko-Budrio atminimą

Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šauliai paminėjo Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio mirties bei perlaidojimo uostamiestyje metines.

Šiais metais minimas ne tik 135-asis J. Polovinsko-Budrio gimtadienis ir 60-osios jo mirties metinės.

Praėjo lygiai metai, kai iš Čikagos (JAV) į Lietuvą parskraidinti Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva organizatorių Klaipėdos krašto gubernatoriaus, žvalgybininko J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai perlaidoti uostamiesčio Skulptūrų parke.

Mirties ir perlaidojimo datas praėjusio penktadienio vakarą ir paminėjo Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopa.

Šių metų gegužę šiai kuopai suteiktas J. Polovinsko-Budrio vardas.

Skulptūrų parke susirinkę šauliai J. Polovinsko-Budrio ir R. Kašubaitės-Budrienės amžinojo poilsio vietoje, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ 1923 m. sukilimo dalyviams, padėjo gėlių, uždegė žvakutes ir kryžių papuošė trispalve.

Apie J. Polovinsko-Budrio perlaidojimo Klaipėdoje peripetijas šauliams papasakojo vienas iš aktyviausių pajūrio sąjūdžio dalyvių Algirdas Grublys.

J. Polovinskas-Budrys svajojo būti palaidotas laisvoje Lietuvoje, Klaipėdos žemėje. Uostamiestis tapo jo svarbiausios kovos ir didžiausios pergalės vieta.

„Vakarų ekspresas“ rašė, kad mintis Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai suteikti J. Polovinsko-Budrio vardą po perlaidojimo ceremonijos kilo jos vadui Sauliui Valiuliui.

Šiai idėjai JAV gyvenantys J. Polovinsko-Budrio palikuonys pritarė. Ir ne tik. Į iškilmingą vardo suteikimo ceremoniją su žmona Mary atvyko Klaipėdos sukilimo karinio vado anūkas Timothy's Budrys.

„Jono Polovinsko-Budrio, didžio vyro, nuveikti darbai mums yra nuolatinis įkvėpimas visuose darbuose, džiaugsme ir varge būnant kartu su Tėvyne“, - sakė S. Valiulis.

Teigiama, kad jau yra suderinta ir Budrių perlaidojimo vietoje iškilsiančio paminklo idėja.

Tikimasi, jog paminklas 1923-iųjų sukilimo organizatoriui galėtų būti pastatytas iki jo metinių minėjimo kitų metų sausio 15-ąją.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder