Šiais metais minimas ne tik 135-asis J. Polovinsko-Budrio gimtadienis ir 60-osios jo mirties metinės.
Praėjo lygiai metai, kai iš Čikagos (JAV) į Lietuvą parskraidinti Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva organizatorių Klaipėdos krašto gubernatoriaus, žvalgybininko J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai perlaidoti uostamiesčio Skulptūrų parke.
Mirties ir perlaidojimo datas praėjusio penktadienio vakarą ir paminėjo Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopa.
Šių metų gegužę šiai kuopai suteiktas J. Polovinsko-Budrio vardas.
Skulptūrų parke susirinkę šauliai J. Polovinsko-Budrio ir R. Kašubaitės-Budrienės amžinojo poilsio vietoje, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ 1923 m. sukilimo dalyviams, padėjo gėlių, uždegė žvakutes ir kryžių papuošė trispalve.
Apie J. Polovinsko-Budrio perlaidojimo Klaipėdoje peripetijas šauliams papasakojo vienas iš aktyviausių pajūrio sąjūdžio dalyvių Algirdas Grublys.
J. Polovinskas-Budrys svajojo būti palaidotas laisvoje Lietuvoje, Klaipėdos žemėje. Uostamiestis tapo jo svarbiausios kovos ir didžiausios pergalės vieta.
„Vakarų ekspresas“ rašė, kad mintis Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai suteikti J. Polovinsko-Budrio vardą po perlaidojimo ceremonijos kilo jos vadui Sauliui Valiuliui.
Šiai idėjai JAV gyvenantys J. Polovinsko-Budrio palikuonys pritarė. Ir ne tik. Į iškilmingą vardo suteikimo ceremoniją su žmona Mary atvyko Klaipėdos sukilimo karinio vado anūkas Timothy's Budrys.
„Jono Polovinsko-Budrio, didžio vyro, nuveikti darbai mums yra nuolatinis įkvėpimas visuose darbuose, džiaugsme ir varge būnant kartu su Tėvyne“, - sakė S. Valiulis.
Teigiama, kad jau yra suderinta ir Budrių perlaidojimo vietoje iškilsiančio paminklo idėja.
Tikimasi, jog paminklas 1923-iųjų sukilimo organizatoriui galėtų būti pastatytas iki jo metinių minėjimo kitų metų sausio 15-ąją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą