Klaipėdos universiteto atžalinės įmonės vystomai vertikaliojo krevečių auginimo bokšto technologijai suteiktas Europos patentas

2026-01-12 15:11

Klaipėdos universitetui (KU) suteiktas Europos patentas, įteisinantis išradimo - vertikalaus, daugiasluoksnio krevečių auginimo bokšto (toliau – Krevečių bokšto) koncepcijos autorystę. Šią technologiją ir jos praktinį pritaikomumą licencinės sutarties pagrindu toliau vysto jos kūrėjai, įsteigę atžalinę įmonę „AquaQLT“. Krevečių bokštas - tai uždaro tipo baseinas, pritaikytas darbui su recirkuliacinėmis akvakultūros sistemomis – Patento paraiška pateikta 2023 m. kovą. Tai, kad po ilgos patikros ir ekspertinio tyrimo buvo suteiktas Europos patentas, patvirtina išradimo naujumą, pramoninį pritaikomumą ir suteikia „AquaQLT“ tvirtą pagrindą komercinimui Europos rinkose.

Technologijos esmė ir nauda

„AquaQLT“ direktorius ir vienas iš įkūrėjų Gintautas Narvilas pabrėžia, kad idėja gimė iš praktikos, kai KU tyrėjų komanda jau nuo 2018 metų pradėjo auginti Ramiojo vandenyno baltakojes blyškiąsias krevetes. „Dirbdami pamatėme, kad Europoje šiai akvakultūrai trūksta efektyvių technologijų.

Didžiausias iššūkis – milžiniškas reikalingas plotas ir su tuo susiję infrastruktūros bei energijos kaštai. Vertikalus daugiasluoksnis uždaras bokštas leidžia reikšmingai sumažinti ploto poreikį ir šilumos nuostolius, todėl vietoje užauginta, šviežia produkcija tampa realybe“, – sako G. Narvilas.

Krevečių bokšto esmė – daugiasluoksnė „dugnų“ sistema viename cilindrinės formos baseine. Kiekvienas sluoksnis veikia kaip atskiras „baseinas baseine“, o toks sprendimas leidžia tame pačiame plote pasiekti kelis kartus didesnį darbinį paviršių ir, atitinkamai, didesnį auginamų krevečių kiekį.

Uždara konstrukcija izoliuoja auginimo aplinką nuo išorės, todėl mažėja vandens garavimas ir šilumos praradimai. Cilindrinė forma pagerina vandens judėjimą, tolygų srautų pasiskirstymą ir leidžia automatizuotai nuleisti vandenį derliaus nuėmimui. Skaičiavimai rodo, kad toks dizainas leidžia kelis kartus sumažinti ploto poreikį ir pastebimai sumažinti energijos sąnaudas vandeniui šildyti, todėl atitinkamai mažėja ir investicija į visą ūkio sistemą, gebančią užauginti maždaug dvidešimt penkias tonas baltakojų krevečių per metus.

„Klaipėdos universitetas tikslingai investuoja į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų grandinę – nuo idėjos iki rinkai pasirengusio produkto. Krevečių bokštui suteiktas Europos patentas – brandus šios grandinės rezultatas. Naujas technologinis sprendimas reiškia didesnį vietinės maisto gamybos saugumą ir mažesnę priklausomybę nuo importo“, – teigia KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Technologijoje įdiegta išmani stebėsenos sistema ir unikali injekcinė šėrimo technologija su programine įranga. Pašaras porcijuojamas ir tiekiamas kartu su vandeniu, taip išvengiama oro burbulų, netrikdoma jautrių gyvūnų gerovė ir gerinamas jų augimo rezultatų tolygumas.

Krevečių bokštas yra visiškai suderintas su recirkuliacine filtravimo grandine, gali būti eksploatuojamas ir lauko sąlygomis, todėl nebereikia brangios pastatų infrastruktūros. „AquaQLT“ yra numačiusi trijų dydžių bokštų liniją – mažąjį, vidutinį ir didįjį modelius, kad sprendimą būtų galima pritaikyti skirtingo pajėgumo ūkiams ir investiciniams planams.

KU mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė pabrėžia plačiąją universiteto atžalinių įmonių misiją: „Atžalinės įmonės leidžia mokslinėms idėjoms tapti realiais produktais. „AquaQLT“ – pavyzdys, kaip biologijos ir inžinerijos žinios virsta rinkoje reikalinga technologija. Universitetas sistemingai lydi komandas nuo prototipo iki konkurencingo produkto, teikdamas prieigą prie infrastruktūros, ekspertų ir partnerių tinklo“.

„Europos patentas iš esmės keičia pokalbį su investuotojais ir pramonės partneriais – jis suteikia pasitikėjimo, kad kuriame sprendimą, turintį apibrėžtą intelektinės nuosavybės vertę. Tai atveria kelią tolesniam licencijavimui, pilotiniams diegimams ir spartesnei plėtrai rinkose, kur vartotojams svarbi vietinė kilmė ir aukščiausia kokybė“, – pažymi G. Narvilas.

Komanda ir plėtra Europoje

„AquaQLT“ komandą sudaro trys bendraįkūrėjai, aiškiai pasidaliję atsakomybėmis. Gintautas Narvilas yra įmonės direktorius ir koordinuoja technologijos vystymo strategiją bei komercializavimą. Vyriausiasis technologijų vadovas Martynas Sprogys atsakingas už inžinerinius sprendimus, automatizaciją ir bokšto integraciją su recirkuliacinėmis sistemomis.

Verslo plėtros vadovas Jonas Žolobaila formuoja partnerystes, licencijavimo modelius ir plėtros geografiją. Įmonė didžiausią potencialą mato Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir Skandinavijos šalyse, kur auga vietoje užaugintų, šviežių ir kokybiškai kontroliuojamų jūros gėrybių paklausa.

„Mūsų tikslas – suteikti ūkiams technologiją, kuri leidžia daugiau užauginti mažesniame plote, su mažesnėmis sąnaudomis ir didesniu prognozuojamumu. Todėl nuolat stipriname automatizaciją, nuotolinį valdymą ir pažangią stebėseną – nuo išmanių jutiklių iki vaizdo analizės“, – apibendrina G. Narvilas.

Apie „AquaQLT“. „AquaQLT“ – Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė, kurianti vertikalius, uždaro tipo krevečių auginimo sprendimus ir išmanią akvakultūros automatiką, visiškai suderinamą su recirkuliacinėmis sistemomis. Įmonė koncentruojasi į produktyvumo didinimą, energijos ir vandens taupymą bei operacijų efektyvinimą komerciniuose ūkiuose.