Klaipėdos uosto pietinė plėtra: 1,4 mlrd. eurų projektą siekiama užbaigti iki 2028-ųjų

„Kol kas mūsų ir mūsų akcininkų Susisiekimo ministerijos tikslas išlieka, kad iki 2028 m. šitą projektą padarytume. Aišku, suprantame, kokių čia investicijų čia reikia. Jų reikia labai nemažų – apie 1,4 mlrd. eurų, bet čia yra su viskuo“, – šią savaitę Seimo Jūrinių reikalų komisijos posėdyje kalbėjo A. Latakas. 

Pasak jo, šiol lėšos bus skirtos ne tik minėtos 100 hektarų teritorijos infrastruktūrai, bet ir kitiems tolimesnei plėtrai reikalingiems statiniams.

 A. Latako teigimu, juos vystys pietinės uosto dalies operatorius, kuris kol kas nėra žinomas.

„Pietinį uostą operuoti (…) šiandien mūsų plane būtų patiems, bet bus matyti. Galbūt teks įkurti dukterinę įmonę, galbūt tiesiog ieškot operatoriaus vėliau, bet šiandien viskas vyksta greičiau, jei viską darome patys, mes tą matome“, – aiškino jis.

Šiuo metu, anot A. Latako, yra daug norinčiųjų investuoti į uosto plėtrą, tačiau aiškesnės investicijų galimybės bus žinomos nustačius konkurso sąlygas.

„Šiemet turėtume turėti konkursą, kuris parodytų (investuotojų skaičių – ELTA). Iš tikrųjų, šiandien yra nemažai norinčių ateiti į uostą, į šią krantinę, įvairiomis sąlygomis. Tačiau, kai bus nutarta, kiek reikia įnešti avansinio mokėjimo, tada matysime tikrąjį vaizdą, kaip yra“, – teigė Klaipėdos uosto vadovas.

Anot susisiekimo viceministrės Dovilės Sujetaitės, vien pietinės uosto dalies infrastruktūros investicijos sudarys apie 600 mln. eurų

„Bendrai investicijų suma į infrastruktūrą šio projekto siektų, kaip minėjo ir uosto vadovas, apie 600 mln. eurų“, – posėdyje sakė D. Sujetaitė.

Jos teigimu, projekto finansavimo klausimas kol kas yra sprendžiamas diskutuojant su įvairiomis finansų įstaigomis.

„Tikrai ties tuo labai intensyviai dirbame ir (…) buvome tiek su Finansų ministerijos atstovais, tiek su valstybinio banko ILTE atstovais kalbėjome apie finansavimo poreikio šio projekto ir galimybes finansuoti“, - teigė susisiekimo viceministrė.

„Tiek kalbama su EIB – Europos investiciniu banku, tiek atitinkamai vertinamos ir uosto finansinės perspektyvos, nes uostas turi ir kitų įsipareigojimų, einamųjų projektų. Finansavimo, teisinio reguliavimo klausimas - jie yra procese, bet proaktyviai ties tuo tikrai daug dirbame“, – tęsė D. Sujetaitė.

Savo ruožtu A. Latakas sako, kad bus siekiama pasinaudoti refinansavimo galimybe ir pietinės uosto dalies plėtrą iš dalies finansuoti Klaipėdos uosto direkcijos pelno dalimi, įprasta tvarka atitenkančia valstybei.

„Labai į visus kreipiamės (…) ar tiesiog norime užtarimo, kad, galų gale, bent tam periodui, bent tiems keleriems metams būtų leista reinvestuoti uostų direkcijos pelną“, – teigė jis.

„Kiekvienais metais po 18–20 mln. eurų reikia pelno sumokėti į biudžetą, tai norėtume, kad šie pinigai galėtų nueiti į pietinės dalies vystymą. Tai būtų didelė paskata. Skaičiuojame, kad iki 2028 m. pabaigos tai būtų apie 59 mln. eurų, kuriuos galėtume suinvestuoti į pietinę uosto dalį“, – tęsė uosto direkcijos vadovas.

Pirmajam plėtros projekto įgyvendinimo etapui numatyta pietinių uosto vartų statyba. Anot susisiekimo viceministrės, šio etapo finansavimui numatyta 44 mln. eurų suma, galėsianti susidėti tiek iš pačios direkcijos, tiek iš skolintų lėšų.

„Pirmą etapą yra lūkestis, matymas ir sutarimas su uostu, kad bus daroma iš nuosavų uosto lėšų ir galbūt dalinai iš skolintų. Pirmo etapo visa samata maždaug yra 44 mln. eurų“, – sakė D. Sujetaitė. 

A. Latako teigimu, pietinės uosto dalies statybos darbai galės prasidėti jau netrukus.

„Artėjam visiškai prie statybos leidimo. Tai yra nepilno galbūt mėnesio klausimas, na, gal mėnesio klausimas“, – teigė jis. 

Įgyvendinus Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros projektą uosto teritorija bus išplėsta 100 hektarų – iki 657 hektarų. Jį pabaigti planuojama iki 2028 m. pabaigos.