Pasak KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Dainiaus Burdulio, KUL 2025 m. sausio 1 d. įvedė suminę darbo laiko apskaitą, kurios dėka darbuotojai, dirbantys pagal šią sistemą, per metus turės dirbti apie 70 valandų ilgiau nei ankstesniais metais.
„Šis sprendimas sukėlė nemažai diskusijų tarp administracijos, darbuotojų ir profesinės sąjungos, nes tai reiškia, kad šie darbuotojai dirbs nemokamai ir ilgesnį laiką“, - paaiškina D. Burdulis.
Anot jo, praktiškai tai reiškia, kad darbuotojams, kuriems taikoma suminė darbo valandų apskaita, kiekviena šventinė diena iškart skaičiuojama kaip darbo diena, kai tuo metu visiems likusiems įstaigos darbuotojams, kurie dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, šventinės dienos yra nedarbo dienos.
Tai reiškia, kad per metus beveik 2 savaites dalis įstaigos darbuotojų dirbs daugiau negu jų kolegos.
Taigi slenkančiu grafiku dirbantys KUL darbuotojai, kurių, neoficialiais skaičiavimais, yra daugiau nei 2 000 iš maždaug 3 000 ligoninės darbuotojų, dirbs daugiau ir nemokamai.
KUL darbuotojų profesinė sąjunga pateikia praktinį pavyzdį.
Gydytojas ar slaugytoja gaus tokį patį darbo užmokestį, bet priklausomai nuo darbo laiko normos taikymo dauguma ligoninės darbuotojų dirbs 67 valandomis ilgiau. Tai yra jei taikomas nekintantis darbo laiko režimas (5 dienos per savaitę) - dirbti teks 1 915 val. per metus. O jeigu taikoma suminė darbo valandų apskaita, tai jau teks dirbti 1 982 val. per metus.
Įstatymo spraga
KUL darbuotojų profesinė sąjunga nesutinka su tokia darbdavio nustatyta darbo laiko norma darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo valandų apskaitą, ir ne tik pateikė skundą Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), bet ir įvardija šį sprendimą kaip nesąžiningą darbo sąlygų pažeidimą.
Anot D. Burdulio, VDI patvirtino, kad įstaigos vadovybė turėtų laikytis darbo teisės normų ir užtikrinti vienodą darbo laiko normos taikymą visiems darbuotojams, nes kitaip tai gali sukelti darbo teisinius nesutarimus.
Tačiau KUL vadovybė nesutinka vadovautis teisingo apmokėjimo už darbą bei darbo teisės subjektų lygybės principais, taikyti alternatyvų apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos apskaičiavimo būdą darbuotojams (darbo laiko normą apskaičiuoti pagal nekintančio darbo laiko režimu dirbančio darbuotojo darbo valandų skaičių).
Laikosi savo pozicijos
KUL direktorė valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad atlyginimų mokėjimo tvarka KUL nuo sausio 1 d. nebuvo pakeista.
Tačiau panašu, kad čia vyksta tiesiog žongliravimas sąvokomis - ar darbo valandų skaičiavimo tvarkos pakeitimas reiškia atlyginimų mokėjimo tvarkos pakeitimą, ar ne.
„Negalima teigti, kad tą patį darbą dirbantiems slaugytojams ar gydytojams taikoma skirtinga darbo valandų apskaita“, - taip pat tikina J. Grubliauskienė.
Ji pateikia pavyzdį, kad slaugytoja, dirbanti tik ligoninės ambulatorinio centro (taip vadinamos poliklinikos) ar ligoninės stacionaro diagnostinių tyrimų kabinetuose, negali būti vertinama, kad dirba tokį pat darbą, kaip slaugytoja, dirbanti ligoninės reanimacijoje ar bet kuriame stacionaro skyriuje, kuriame guli ligoniai.
Pirmosios slaugytojos dirba penkių darbo dienų per savaitę režimu, joms neprivalu dirbti naktį, poilsio ir šventinėmis dienomis, neprivalu budėti ligoninėje ir namuose.
„Kalbant apie slaugytojas, dirbančias ligoninės stacionaro skyriuose, jos dirba pagal grafiką, užtikrindamos ligoninėje nepertraukiamą paslaugų teikimą visomis savaitės dienomis, taip pat ir naktį bei šventinėmis dienomis. Tai ligoninėje nėra naujovė: tokia praktika vyravo ir organizuojant trijų sujungtų ligoninių darbą, nes tokio darbo organizavimo reikalauja sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai“, - teigia J. Grubliauskienė.
Anot jos, akivaizdu, kad slaugytojų ir kito klinikinio personalo, dirbančio penkių dienų per savaitę ir dirbančio nepertraukiamu (suminės darbo laiko apskaitos) režimu, darbo sąlygos skiriasi ir tuos skirtumus numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Pažymėtina tai, kad darbuotojų, dirbančių pagal suminį darbo laiko apskaitos režimą, darbas naktį ir šventinėmis dienomis yra papildomai apmokamas.
Taupo milijonus
O štai KUL darbuotojų profesinė sąjunga teikia, kad jau ieško teisinių priemonių susidariusiai situacijai spręsti - sieks skubos tvarka inicijuoti atitinkamus LR darbo kodekso pakeitimus.
D. Burdulis taip pat skaičiuoja, kad spraga darbo kodekse KUL per metus leidžia sutaupyti apie 2 milijonus eurų darbo užmokesčio.
„Suminė darbo laiko apskaita, kuri yra privaloma nepertraukiamai teikiant paslaugas ligoniams, negali būti siejama su ligoninės finansinių išteklių taupymu. Toks darbo organizavimas ligoninei yra tiesiog privalomas“, - ligoninės poziciją pateikė J. Grubliauskienė.
Klaipėdietė Seimo narė Ligita Girskienė viešojoje erdvėjai jau išsakė poziciją, kad yra pasirengusi inicijuoti Darbo kodekso pataisas.
Tačiau „Vakarų ekspresui“ ji teigė, kad nėra iki galo įsigilinusi į situaciją, todėl planuoja susitikti su KUL profesinių sąjungų atstovais, darbuotojais. Taip pat kovo 21 d. yra numatytas susitikimas ir su KUL vadovybe.
„Teisingas sprendimas - vienodas valandų skaičius per metus, nepriklausomai nuo to, apskaita suminė ar nekintanti“, - sprendimą diskusijoje socialiniame tinkle siūlo KUL pilvo chirurgas onkologas Albinas Tamošiūnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą