Ligoninės nuostoliai mažesni nei teigė direktorius

„Mūsų, kaip steigėjų, finansininkai peržiūrėjo KUL dokumentus, nuostoliai realiai tokie nėra kaip pateikė vadovas“, - sako A. Razbadauskas.

Anot jo, be komunikacijos klaidų, A. Šimaičiui šiek tiek koją pakišo ir darbinė patirtis Didžiojoje Britanijoje.

„Ten periodiškai vyksta sveikatos apsaugos sistemos griūtis ir Didžiosios Britanijos vyriausybė iš biudžeto skiria milijardus eurų situacijai stabilizuoti“, - kontekstą paaiškina A. Razbadauskas.

Jis leidžia suprasti, kad A. Šimaitis galbūt sąmoningai sutirštino spalvas, taip tikėdamasis daugiau dėmesio ir paramos iš Vyriausybės, tačiau susilaukė priešingos reakcijos.

Trūksta milijonų?

„Apjungimo plano įgyvendinimui yra reikalingas papildomas finansavimas. Visas šitas paketas - 28 mln. eurų“, - dar liepą tvirtino A. Šimaitis.

Bazinio atlyginimo koeficientams sulyginti reikalingi 4 mln. eurų, per dvejus su puse metų šis poreikis sieks 16 mln. eurų.

Dar beveik 12 mln. eurų reikalinga įrangos įsigijimui ir patalpų pritaikymui po įstaigų jungimo. Vadovas užsiminė, kad nesureguliavus pinigų srautų ligoninė net gali tapti nemoki.

KUL situaciją analizuojantis A. Razbadauskas neatskleidžia, kokie realūs KUL patirti nuostoliai, tačiau teigia, kad situacija stabilizuojasi. 

O vertinant nuostolius skaičiavimai skiriasi, pavyzdžiui, dėl to, kad kaip nuostoliai pateikiamos paslaugos, kurios realiai buvo suteiktos, bet ligonių kasos už jas dar nebuvo sumokėjusios, nors pinigai vėliau bus pervesti ligoninei.

Išreiškė nepasitikėjimą

Tačiau praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas buvusią ir dabartinę ligoninės vadovybę kaltino neatsakingumu ir „nesiorientavimu teisės aktuose“.

Parlamentaro teigimu, užuot bandžiusi subalansuoti ligoninės biudžetą, kai, jungiant kelias įstaigas į vieną, susidarė nemažas atlyginimų skirtumas tarp dirbančiųjų skirtinguose padaliniuose, administracija metų pradžioje darbuotojams vėl pakėlė atlyginimus, nors turėjo „ženklų finansinį minusą“.

„Raginu ministeriją sustiprinti šios įstaigos vadovavimą, galbūt sudarant laikiną valdybą, galbūt priskiriant iš Gydytojų vadovų sąjungos ir ministerijos patyrusius specialistus patarėjus, su kuriais turėtų būti derinami procesai“, - dėstė A. Matulas.

Anot jo, įstaigoje taip pat nedelsiant turi būti peržiūrėta etatų struktūra.

„Aš abejoju, gerbiamas Audriau, ar jūs tinkamai pasiruošęs vadovauti šiai įstaigai“, - kreipdamasis į KUL vadovą sakė A. Matulas.

Reputacinės klaidos

A. Razbadauskas primena, kad KUL steigimas yra didžiausia tokio pobūdžio reforma Lietuvoje. Tačiau jis puikiai supranta, kodėl viešindamas KUL problemas A. Šimaitis susilaukė kritikos.

Centrinė valdžia, norėjusi KUL steigimą pateikti kaip sėkmės istoriją, dabar gi priversta narplioti padarytas klaidas.

Taip pat ministerija kalba apie tai, kad, surinkusi informaciją, reorganizacijos proceso metu padarytus veiksmus prašys įvertinti prokuratūros.

Anot A. Razbadausko, ligoninių reforma iš tikro įvyko nepalankiu metu, kai sveikatos paslaugų sistemą buvo iškreipusi COVID-19 pandemija.

„Pandemijos metu ligoninės suteikdavo tik apie trečdalį paslaugų, o gaudavo pilną apmokėjimą pagal prieš pandemiją buvusią situaciją“, - sako A. Razbadauskas.

Dėl to ir susidarė pinigų perteklius ligoninėse. Minima, kad prieš reformą visuose į KUL sujungtų padalinių sąskaitose buvo 21 milijonas eurų.

„Vėliau, jau po pandemijos, žmonės toliau gydymo įstaigose vengia lankytis, bijo užkratų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ligoninėse pacientų sumažėjo“, - analizuoja padėtį A. Razbadauskas.

Jis nedramatizuoja padėties KUL ir tiki ligoninės perspektyvomis.

„Tas perspektyvas mato ir LOR skyriaus gydytojai, į KUL pereinantys iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės“, - sako A. Razbadauskas.

Anot jo, KUL konkurenciją pajuto ir Vilniaus bei Kauno gydymo įstaigos. Todėl rektoriui suprantamas ir Seimo nario A. Matulo pasipiktinimas, nes „jaučiama didžiųjų ligoninių vadovų įtaka“.

Visgi A. Razbadauskas primena, kad pagrindinius sprendimus dėl KUL priims ne Seimas, o ligoninės steigėjai - Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Klaipėdos universitetas.

„Kaip steigėjai kartu su SAM esame sudarę ekspertų grupę, kuri intensyviai dirba“, - sako rektorius.

Kad situacija KUL gerėja, patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos vadovas Gytis Bendorius. Jo duomenimis, antrojo šių metų ketvirčio KUL nuostolis siekė 1,9 mln. eurų.

„Veikla nuostolinga, tačiau nuostolis gerokai mažesnis nei pirmojo ketvirčio, kai buvo 5,3 mln. eurų“, - kalbėjo G. Bendorius.

Jo teigimu, darbo užmokestis sudaro 76 proc. įstaigos biudžeto.

„Tai yra nelabai sveikas rodiklis, nes tai reiškia, kad mažiau lieka lėšų medikamentams ir investicijoms“, - atkreipė dėmesį G. Bendorius.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas rugsėjį taip pat ketina pasiūlyti variantus, kaip būtų galima spręsti KUL susidariusią situaciją.

KOMENTARAS

Į „Vakarų ekspreso“ klausimus atsakė KUL generalinis direktorius Audrius Šimaitis

Seimo Sveikatos komiteto posėdyje nuskambėjo mintis, kad ministerija turi sudaryti darbo grupę, kuri padėtų spręsti KUL problemas. Susidaro įspūdis, kad siekiama KUL įvesti tiesioginį valdymą. Kaip vertinate tokią galimybę?

KUL suformuota gera komanda, kuri nuveikė didelius darbus restruktūrizuojant paslaugas, sujungiant tris atskirus filialus, kurie nuo rugsėjo 10 dienos veiks kaip vienas struktūrinis vienetas. Pradėjus dirbti man ir mano komandai, įvyko susitikimai su visais ligoninės darbuotojais, su skyriais ir klinikomis, kuriuose kalbėjome apie naują įstaigos struktūrą ir jos funkcionavimo principus. Pastaruoju metu yra paskelbti ir vyksta konkursai 18-os klinikų ir 4 centrų vadovų pareigoms užimti.

Taip pat vyksta konkursai klinikų vadybininkų administratorių ir skyrių vyresniųjų slaugytojų pareigoms užimti. Šis procesas yra sudėtingas, tačiau puikiai valdomas.

Nuo rugsėjo 10 dienos mūsų ligoninė dirbs pagal naują modelį Lietuvoje. Nebeliks skyrių vedėjų, tai skatins mediko bendradarbiavimą lygiaverčiais pagrindais, tokiu būdu ir toliau diegsime naują organizacinę kultūrą. 

Pirmą kartą Lietuvoje kiekviename padalinyje pas mus dirbs administratoriai vadybininkai, kurie medikams sumažins administracinio darbo krūvį. Medikai daugiau laiko skirs pacientams.

KUL reikšmingai didėjo teikiamų paslaugų apimtys, ženkliau mažėjo deficitas. Tai pasiekta per pirmus 10 mano vadovavimo KUL mėnesių. 

Įstaigos finansinė apyvarta augo 11 proc. sausio-gegužės mėnesiais, o gegužės mėnesį - 15 proc.

Mažėja įstaigos finansinis deficitas. KUL tikrai sėkmingai vykdo pertvarką ir poreikio tiesioginiam valdymui nėra.

Ar jaučiate spaudimą atsistatydinti?

Pertvarkos procese glaudžiai bendradarbiavome su KUL steigėjais Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetu. Su jais derinome visus pertvarkos žingsnius. 

Pagrindinis reformos planas ir struktūra buvo patvirtinta SAM ir KU. Mes ir toliau esame nusiteikę konstruktyviai bendrauti su steigėjais, iš kurių jaučiame nuolatinį dėmesį mūsų pokyčiams ir palaikymą.

Ministerija žada darbuotojų išeitinėms kompensacijoms skirti tik 0,7 milijono eurų, nors reikia kelis kartus daugiau. Ar rugsėjo 10 dieną ligoninei pakaks pinigų atsiskaityti su darbuotojais?

SAM jau sumokėjo 0,7 mln eurų išeitinėms kompensacijoms. Rugsėjį įvertinsime visą poreikį dėl reorganizacijos įstaigą paliekančių darbuotojų išeitinėms išmokoms ir tikslinsime išmokoms reikalingą sumą.