Maisto atliekų tvarkymas: kol kas prievolė, ne kultūra

Maisto ir virtuvės atliekas atskirai rinkti gyventojus nuo 2024-ųjų pradžios įpareigoja Europos Sąjungos (ES) Atliekų pagrindų direktyva. Klaipėdos regione ši tvarka pilna apimtimi pradėjo veikti balandį, o šiandieniniai rezultatai jau yra viršiję lūkesčius.

Atliekų tvarkytojai giria klaipėdiečius

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad maisto atliekų surinkime lūžis fiksuotas liepą, kai jų surinkta tiek, kiek per ankstesnius tris mėnesius.

„Žmonės jau nuo naujų metų po truputį prie tos tvarkos pratinosi, bet realiai startavome balandį - su informacine kampanija, su atliekų apdorojimo ir rūšiavimo įrenginių paleidimu Dumpiuose. 

Per balandį, gegužę ir birželį iš Klaipėdos ir Neringos buvo surinkta apie 200 tonų maisto atliekų, o liepą įvyko lūžis ir vien per šį mėnesį surinkta apie 186 tonos“, - sakė A. Liubinavičius.

Anot jo, šie kiekiai įrodo, jog žmonės ima rūšiuoti maisto atliekas, o KRATC prognozės gali būti viršytos net dvigubai.

„Žmonės pamatė, išgirdo, suprato ir įsijungė. Tai nuteikia labai pozityviai, nes mes preliminariai taip ir prognozuojame, kad vien iš klaipėdiečių per metus turėtume surinkti apie tūkstantį tonų maisto atliekų, o jeigu tokie tempai - po 200 tonų per mėnesį - tai mūsų lūkesčiai yra viršyti dvigubai“, - teigė A. Liubinavičius.

Prieš skelbiant rūšiavimo pradžią baimintasi, kad gyventojai į maisto atliekoms skirtus konteinerius primes kitų šiukšlių, o tai kenks visam perdirbimo procesui. A. Liubinavičius sako, kad tokių atvejų neišvengiama, nors iš esmės Klaipėdos gyventojai rūšiuoja gerai.

„Klaipėdiečiai rūšiuoja puikiai: individualūs namai tiesiog tobulai, o prie daugiabučių į konteinerių šachtas dar patenka ir unitazo dangčiai, ir įvairios pakuotės. Čia dar yra kelias, kurį mums reikia išmokti - nemesti pakuočių, kurios gadina mūsų įrangą ir daro nuostolius mums visiems“, - sakė KRATC atstovas.

Klaipėdiečiai rūšiuoja puikiai: individualūs namai tiesiog tobulai, o prie daugiabučių į konteinerių šachtas dar patenka ir unitazo dangčiai, ir įvairios pakuotės.

Uostamiestyje maisto atliekų rūšiavimas pilna apimtimi prasidėjo balandį, kai Dumpiuose pradėjo veikti jų apdorojimo ir išrūšiavimo įrenginiai, ten jos specialiu įrenginiu išimamos iš plastikinių maišelių, perrenkamos ir paverčiamos biometano gamybos žaliava, kuri parduodama perdirbėjams.

Į centrą šiuo metu keliauja tik maisto atliekos iš Klaipėdos ir Neringos, o iki metų pabaigos turėtų prasidėti jų gabenimas iš dar penkių regiono savivaldybių.

Skatina mažesne rinkliava ir asmeniniu dėmesiu

Nors maisto atliekų rūšiavimo startas uostamiestyje laikomas sėkmingu, dabartinius rezultatus lyginant su geriausiai jas tvarkančiu Alytaus regionu, jie atrodo gana prastai.

Pavyzdžiui, Alytaus regione 2023 metais buvo surinkta daugiau nei 5,6 tūkst. tonų maisto gamybos atliekų, kurios sudarė penktadalį visų šiukšlių. Tiesa, ten tokių šiukšlių rūšiavimas prasidėjo nelaukiant ES įpareigojimo, 2018 metais.

Buvęs Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas „Vakarų ekspresui“ teigė, kad iš 160 tūkst. regiono gyventojų dabar surenkama vidutiniškai po 60 kilogramų maisto atliekų, šį rodiklį jis vadina vienu iš geriausių Europoje.

„Pasiekti tiek, kiek su maisto rūšiavimu pasiekta Alytuje, Europoje yra pavykę tik keliems miestams“, - sakė A. Reipas, šiemet už aplinkosaugines pastangas apdovanotas prezidento Valdo Adamkaus premija.

Jis sutinka, kad pirmieji rūšiavimo metai negali būti rodikliu, kuriuo reikėtų vadovautis.

„Pirmų metų rezultatus labai sunku spręsti, kai aš dar dirbau Alytuje, tai 2018-ieji buvo “pliki„, o vėliau auginome po tūkstantį tonų kasmet“, - patirtimi dalijosi ilgus metus prie regiono ir visos Lietuvos atliekų tvarkymo politikos formavimo prisidėjęs A. Reipas.

Specialistas taip pat pabrėžė, kad žymiai geriau rūšiuoja privačių namų gyventojai: „Iš daugiabučio gyventojo surenkame apie 40 kilogramų, bet iš individualaus namo - po 80-120 kilogramų per metus.“

A. Reipas sako, kad Alytuje geriausius šalyje rodiklius padėjo pasiekti nauja kainodara, kai tvarkingai maisto atliekas rūšiuojantiems žmonėms suteikiama galimybė mokėti mažesnę rinkliavą už šiukšlių išvežimą ir tvarkymą bei individualus dėmesys gyventojams, kurių įpročiai matomi stebint konteinerių išvežimo duomenis - visoje Lietuvoje tai įmanoma pasitelkiant standartines elektronines priemones, vadinamuosius konteinerių „čipsus“.

„Žmonių elgesio nenupirksi, jį lemia įpročiai, vertybės ir kiti faktoriai. Bet gyventojui malonu, kai jo vertybės duoda ir finansinę naudą - net ir tuo atveju, kai sutaupoma tik ant ledų vaikams. 

O kai žmogus supranta, kad jo įpročiai matomi, jam susidaro įspūdis, kad kalbamasi ne su visais apie viską, o apie konkrečius dalykus su tam tikru žmogumi - kodėl jam nesiseka arba kodėl jis nenori rūšiuoti. Asmeninis pokalbis labai padeda keisti elgseną, požiūrį į rūšiavimą“, - pasakojo A. Reipas.

Jo manymu, Alytuje naudojamos priemonės nėra išskirtinės, jos įmanomos visoje Lietuvoje.

KRATC atstovas A. Liubinavičius sako, kad bandoma aiškintis, kas lemia gyventojų įprotį rūšiuoti maisto atliekas arba neigiamą požiūrį į šį procesą.

„Yra nenorinčių, yra sakančių, kad mums konteinerių nereikia, kad maisto atliekų neturime, bet tai yra gudravimas. Pasaulinė, europinė praktika rodo, jog bendroje visų komunalinių atliekų sudėtyje iki 20 proc. sudaro maisto, virtuvės atliekos. Kad ir kaip žmogus bandytų išsisukti, vištos ar žuvies jis su kaulais nevalgys, tad atliekų bus“, - kalbėjo A. Liubinavičius.

Ekspertai skaičiuoja, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta apie 140 kilogramų maisto atliekų.

A. Reipas sutinka, kad maisto atliekų tvarkymui įtaką daro ir gyventojų įpročiai, tačiau tai užtrunka.

„Įpročiai susiformuoja ne per vieną dieną. Mūsų regione jau susiformavo kultūrinis suvokimas, kad atliekų tvarkymas nėra prievolė, o vidinis poreikis“, - kalbėjo specialistas.

Kurortuose - (ne)tvarka

Įdomu tai, kad iš Neringos į KRATC įrenginius patenka prasčiausios maisto atliekos - jose pilna šiukšlių, kurių ten neturėtų būti.

A. Liubinavičius tai sieja su skirtinga tvarka visoje Lietuvoje, iš kurios poilsiautojai vasarą suvažiuoja į pajūrį.

„Nevieningos sistemos šalyje pasekmė, ko gero, yra vaizdas Kuršių nerijoje - kadangi ten suvažiuoja visa Lietuva, o žmonės nežino, kam tie konteineriai skirti, todėl iš Neringos gauname labai prastos kokybės atliekas, ten daugiau mišrių atliekų nei maistinių“, - sakė KRATC atstovas.

Neringoje, kaip ir Klaipėdoje, atliekoms skirti konteineriai, pagal europinę praktiką, išsiskiria rudos spalvos dangčiais, bet kituose miestuose gali būti kitaip, o kai kur jos dedamos į specialius maišelius ir išmetamos į bendrus konteinerius.

A. Reipas neigia šią versiją, mat Alytaus regione esančiuose Birštono ir Druskininkų kurortuose atliekos rūšiuojamos kone idealiai.

„Kurortuose kaip tik aukštesnė aplinkosauginė ir estetinė kultūra, vietinės gydymo įstaigos, viešbučiai, restoranai, parduotuvės nusprendė būti tvaresni ir pradėjo rūšiuoti, susiformavo palanki kultūrinė aplinka, kai visi pamatė maisto rūšiavimo naudą“, - kalbėjo A. Reipas.

Jis atkreipė dėmesį, kad puikiai rūšiuoja ir regiono sodybose tik poilsio metu apsistojantys kitų Lietuvos kraštų gyventojai.

Ministras laiko proveržiu

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad pradėjus maisto rūšiavimą Lietuva šiemet pasiekė proveržį, nors iššūkių dar yra.

„Rūšiuojančios savivaldybės pasiekė milžinišką proveržį, o tos, kurios nerūšiuoja, turi smarvę savo sąvartynuose, neužsuka žiedinės ekonomikos, vėluoja su europiniais įsipareigojimais. Tai dar iššūkių turime Lietuvoje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ministras.

Pasak jo, Lietuva ES yra įsipareigojusi kasmet kiekvienoje savivaldybėje po 5 proc. didinti išrūšiuojamų atliekų kiekį, kol galiausiai šiukšlių iš viso nereikės vežti į sąvartynus.

S. Gentvilo teigimu, savivaldybės, kurios rūšiuoja maisto atliekas, šiemet jau yra pasiekusios 65 procentų išrūšiavimą, o tos, kurios nerūšiuoja, nuo jų atsilieka maždaug trigubai.

Ministras pabrėžia ir kitą maisto tvarkymo atliekų naudą: „Maisto atliekos naudojamos biodujų ir komposto gamyboje, biodujas daug kas pradėjo naudoti ūkiuose, visa ekonomika nuo to užsisuka. Tvarkydami atskirai maisto atliekas mes galime daugiau perdirbti daugiau kitų atliekų, nes jos neišsipurvina, nesušlampa.“

A. Reipas sako, kad atliekų tvarkymo politiką dar būtų galima tobulinti nustatant konkrečius maisto atliekų kiekių tikslus, nes dabar šis procesas kai kur primena žaidimą.

„Europa mums iškėlė tikslą rūšiuoti, bet kiekybinės-kokybinės užduoties nėra. Galėtų, pavyzdžiui, būti tikslas surinkti 60 procentų maisto atliekų. Lietuvoje dabar paliktas žaidimas - aš lyg ir vykdau tą užduotį, lyg pradėjau surinkimą, bet surenku palyginti apgailėtiną kiekį. Skaičiuojama, kad vienas gyventojas per metus išmeta apie 140 kilogramų maisto atliekų. Tai jeigu nuo žmogaus surenkama po penkis kilogramus? Čia surinkimas ar nesurinkimas?“, - kalbėjo A. Reipas.