Muzikinio teatro sienos primins lietuvišką pajūrį

Kopijuojant vėjo ir smėlio peizažus, praktikuojantis Baltijos pajūryje, gimė idėjos Muzikinio teatro didžiosios salės akustiniam kiautui, kurios vis dar atsakingai įgyvendinamos trijų žmonių komandos.

Ką veikiate Muzikiniame teatre?

Rekonstruojamame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbame jau apie dvejus metus (juokiasi). Tiek trunka ne pats darbas, o kūrybinis ir paruošiamasis procesas. Mums buvo iškelta neeilinė užduotis - sukurti kažką gražaus, funkcionalaus ir atspindinčio garsą. Žinoma, turėjome ir kitų darbų, kad išgyventume, bet apie šį projektą daug galvojome, ruošėmės.

Kaip dekoratoriai, dirbantys su retai sutinkama medžiaga - molio tinku, nuolat dirbame su išskirtiniais objektais, bet KVMT didžiosios salės kiauto ir fojė zonų fragmentinis dekoravimas - neeilinis net mums. Dažnai dekoruojame viešos paskirties objektus, bet, pavyzdžiui, maitinimo įstaigos, kavinės sienoms garso atspindėjimas visai nesvarbus. Turime pirmą objektą, kuriam stengiamės pritaikyti ne tik estetišką, funkcionalų, bet ir garsui palankų sienų meninį dekorą. Kita vertus, Muzikinis teatras, kaip objektas, mums išskirtinis užsakovas ir dekoruojamo ploto dydžiu - tai net 1 200 kvadratinių metrų.

Pasiruošimas truko net dvejus metus?

Daug mąstėme apie sienų raštą, derinome su dizaineriais ir akustikais, koks jis turi būti. Buvo svarbus ir rašto faktūrinis gylis. Net teko patiems pasigaminti specialius įrankius, kuriais braukdami per sieną išgautume gamtoje vykstančių procesų vaizdus - pavyzdžiui, vėjo šuorų ar žolių pėdsakus ant smėlio. Įkvėpimo ir praktikos sėmėmės iš natūralios gamtos. Teko ne kartą su komanda važiuoti į atokesnius Palangos paplūdimius bei praktikai naudoti natūralų pajūrį. Tam ypač tiko bangos ką tik sudrėkintas smėlis. Kai tik banga grįžta į jūrą, jos vietoje likusį šlapią smėlį šukavome savo pasigamintais įrankiais, bandėme būsimus sienų raštus. Tai buvo pigus ir tinkamas metodas, leidęs išvengti sienų gadinimo. Daugybės eksperimentų būdu atradome, kad mums tinka tam tikras plienas, tam tikros mentelės. Kad naudojant tinkamus įrankius mūsų kūrinys pradeda panėšėti į didžiosios kūrėjos - gamtos - kūrybą.

Dabar suprantu, kodėl Muzikinio teatro sienų raštai primena pajūrio kopas.

Taip, taip. Vėjas - puikus menininkas. Net smėlyje augantį žolės stiebelį vėjas geba taip meniškai pakedenti, kad jis lyg plunksna smėlyje išvedžioja įmantriausius raštus. Norėdami tai atkartoti su kolegomis fotografavome kopas ir bandėme tai atkurti ant sienų. Taip ir prabėgo dveji metai...

Norėdami Muzikiniam teatrui, kaip užsakovui, pristatyti tai, ką sukursime, net spausdinome būsimos salės akustinio kiauto maketą, karpėme iš popieriaus, klijavome, piešėme tušu ir plunksna būsimą raštą. Tai irgi užtruko. Į viską žiūrėjome su meile ir atsidavimu.

Esate pasišventę menui...

Esame patriotai - ne tik Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, bet ir savo krašto, visos Lietuvos. Naudodami lietuvišką medžiagą kuriame Lietuvai ir pasauliui. Tuo, kas gražaus liks po mūsų, - grožėsis ateities kartos. Negali daryti bet kaip.

Akcentuojamės ir į mūsų kūrinio patvarumą, saugumą bei ilgaamžiškumą. Juk akustinio kiauto viršuje yra specialūs akustikos, apšvietimo bei vėdinimo liukai, kurie vizualiai nematomi, bet labai svarbūs, o mums keliantys iššūkių. Tai kėlė nerimą ir bendrovės „Infes“ profesionalams. Kartu darėme specialius bandymus atlikdami realaus dydžio eskizus tiesiai ant paruošto karkaso salės erdvėje, o „Infes“ atstovai įvairiais smūginiais bandymais testavo molio sukibimo stiprumą. Įsitikinome - puikiai, tvirtai laikosi. Molis turi tokią išskirtinę savybę, kad tvirtai prikimba prie pagrindo.

Kuo jums patiko molis?

Smagu, kad tai tarsi mūsų tautinis paveldas, o ne iš kitur atgabenta medžiaga. Molio tinkas - seniai nebe tas naudotas kaime, sukultūrintas, iš jo galima išgauti ploną, įvairių spalvų sluoksnį, net ir baltą. Dirbdami Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre darėme eksperimentus siekdami sukurti jam tūrio. Suderinus su gamintojais buvo sukurtas specialus receptas, leidžiantis iš šio molio tinko modeliuoti kuo didesnį reljefą, kuo mažiau trūkinėjantį, skilinėjantį.

Molio tinkas - nereiškia, kad naudojamas iš žemės iškastas molis. Jis yra specialiai apdirbtas. Šis molio tinko gaminys sukurtas Lietuvoje, ir mes juo didžiuojamės.

Prieš molį buvau išbandęs labai daug kitų medžiagų, daugiausia itališkų, arba lietuviškų, pagamintų pagal itališką modelį. Tačiau molio tinkas mane sužavėjo savo lietuviškumu, kad tai mūsų gaminys, Lietuvoje sukurtas ir ištobulintas. Jaučiame nemažą susidomėjimą šia medžiaga iš kolegų Europoje. Tie patys italai, kuriuos sekdavome kaip top meistrus, dabar stebi mus. Atvažiuoja dekoratoriai iš kitų šalių, mes juos pavežiojame po savo objektus. Jie dažnai sako - mums jau bloga nuo visų blizgučių, auksinių, sidabrinių dekorų. O čia - tokia paprasta, matinė, kartu labai elegantiškai atrodanti medžiaga.

Savo darbus aktyviai keliame į socialinius tinklus ir jaučiame, kad pasaulis tuo domisi, mus stebi. Sulaukėme susidomėjimo iš Italijos, Belgijos, net Pietų Korėjos. Pastarosios šalies atstovai net nusipirko ne vieną konteinerį molio tinko, o pas mus lankėsi norėdami gyvai išvysti, kaip tai naudoti.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - pirma, iki šiol vienintelė, koncertinė įstaiga Lietuvoje, kur naudotas molio tinkas. Nežinau analogų ir pasaulyje. Nors molio tinko gamintojų pasaulyje yra, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, tik nežinia, ar toks natūralus tinkas naudotas viešosioms erdvėms.

Molis - ekologiška medžiaga?

Molio tinkas - sveika, ekologiška medžiaga. Man ji primena vaikystę, molį dažnam norisi liesti rankomis. Prisimenu, kaip lakstydavau basas kaime žvyrkeliais, molingais takeliais.

Kitas statybines medžiagas molis lenkia net trylika punktų. Tai - sveika, kvėpuojanti medžiaga, su kuria ir dirbti malonu, nekenksminga, o tai svarbu šios srities profesionalams.

Molis atleidžia visas klaidas ir atveria žmogui nepažintą pasaulį. Su juo galima neribotai eksperimentuoti. Tai labai smagu ir įtraukia.