Didžiausią įtaką stabiliam krovos rezultatui Klaipėdos uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti keltais gabenamų transporto priemonių, krovinių konteineriuose, statybinių medžiagų, geležies ir plieno gaminių, metalo laužo ir medienos, grūdų krova.
Generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, Klaipėdos uoste šiemet per 10 mėnesių krauta 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Šio segmento krova sudarė 15 milijonų tonų. Augo keltais gabenamų transporto priemonių, geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų, medienos produktų krova, mažiau krauta tik šaldytų krovinių.
Birių krovinių segmento krova, kurią daugiausia sudaro žemės ūkio produkcija, statybinės medžiagos, 2024 m. sausio–spalio mėnesiais Klaipėdos uoste siekė 8,7 mln. tonų.
16 procentų šiame segmente augusią krovą, palyginus ją su praėjusių metų 10 mėnesių, lėmė ženkliai ūgtelėjusi statybinių medžiagų, taip pat grūdų ir birių trąšų krova.
Skystų krovinių, t. y. naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų, aliejų, šiemet perpilta 16 procentų mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Jų krova siekė 5,4 mln. tonų.
Daugiausia bendrai skystų krovinių apyvartai teigiamą įtaką darė augusi skystų trąšų, aliejų, cukraus žaliavos krova, mažiau krauta naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų.
Klaipėdos uoste, pažvelgus į 2024 m. sausio–spalio mėnesių krovos statistiką ir palyginus ją su visais trimis Latvijos uostais, fiksuojama, jog vienas Klaipėdos uostas perkrovė maždaug 2 milijonais tonų daugiau krovinių.
Šiemet per 10 mėnesių Klaipėdos uoste fiksuoti 4 669 laivai (sausakrūviai, tanklaiviai, keltai, mažieji ir kt.), uosto paslaugomis pasinaudojo 349 544 keleiviai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą