Naujo būsto idėja: kodėl reikia atidžiai tikrinti
Naujai vystomoje ir gyvenamųjų namų statybai pritaikytoje Kretingos dalyje du nedidelius daugiabučius namus statyti sumaniusi įmonė atitinka ne vieną požymį, kuriuos šio verslo žinovai priskiria prie rimtų rizikų, kurias potencialūs būsto pirkėjai turėtų vertinti labai atsargiai.
Naujų daugiabučių planai
Rytiniame Kretingos pakraštyje naujai suformuota Kardo Rinktinės gatvė ir gretimos teritorijos ateityje turėtų būti užstatytos naujais gyvenamaisiais namais - tokią viziją yra patvirtinusi Kretingos rajono savivaldybė.
„Pagal mūsų bendrąjį planą, ši teritorija skirta gyvenamiesiems namams statyti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Būtent šioje gatvėje ketinama statyti du naujus daugiabučius, rodo savivaldybės skelbiami projektiniai pasiūlymai. Bendrovės „Urban Investment Holding“ užsakymu parengtas dokumentas numato galimybę statyti keturaukštį su 16 butų, o greta jo - triaukštį su 12 butų, įrengti 30 vietų automobiliams statyti.
Rugsėjo pabaigoje šie pasiūlymai jau buvo pateikti viešam svarstymui. Pirminiais duomenimis, pastabų dokumentui nesulaukta.
Idėja - gera. Tačiau kai kurie su statytoju susiję požymiai kelia klausimų, į kuriuos atsakymų gauti nepavyko.
Prieš dvejus metus įkurta uždaroji akcinė bendrovė „Urban Investment Holding“ registruota viename Kauno garaže, jos įstatinis kapitalas siekia 1 tūkst. eurų, iki šiol bendrovė yra gavusi kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų pajamų.
„Urban Investment Holding“ savo interneto svetainėje nurodo tik du kontaktus - elektroninio pašto adresus. „Vakarų ekspresas“ jais siuntė užklausas - koks įmonės vaidmuo šiame projekte, kaip jį ketinama įgyvendinti. Tačiau abu kartus laiškai grįžo su automatiniu pranešimu, jog nurodyti adresai nepasiekiami.
Bet įdomiausia šios kompanijos detalė yra jos vienas iš dviejų steigėjų ir pusę akcijų valdantis Tomas Mičkauskas - tas pats asmuo, praeityje pagarsėjęs dėl veiklų, kurių tikrai negalima priskirti prie sėkmingo verslo pavyzdžių.
Milijono verta istorija
Jungtinės Karalystės (JK) žiniasklaida prieš 14 metų pranešė apie šios šalies Aukštojo teismo sprendimą uždaryti bendrovę „Air Ambulance Support Community Interest Company“, kuri buvo skirta rinkti paramą greitosios pagalbos brigadoms.
Tarp jos valdytojų tuo metu buvo ir T. Mičkauskas - remiantis JK ir Lietuvos įmonių registro duomenimis, tai tas pats asmuo, kuris steigė „Urban Investment Holding“.
Likviduoti Birminghame registruotą ir vos metus veikusią įmonę teismas 2011-ųjų lapkritį nutarė dėl to, kad „Air Ambulance Support Community Interest Company“ su dar dviem bendrovėmis pasitelkė apgaulingą schemą renkant pinigus medikų paramai ir surinko apie milijoną svarų sterlingų, tačiau jie greitosios pagalbos brigadų nepasiekė.
„Nėra įrodymų, kad parama pasiekė kurią nors labdaros organizaciją“, - JK Nemokumo tarnybą cituoja leidinys „Mirror“.
Teismo sprendimo kopiją galima pamatyti prie JK įmonių registro viešai skelbiamų „Air Ambulance Support Community Interest Company“ duomenų.
Tačiau daugiabučius Kretingoje statyti planuojančios įmonės vienas iš steigėjų tuo savo veiklos versle nebaigė.
Vėliau T. Mičkauskas vadovavo lietuviškam kriptovaliutų projektui „TokenDesk“, kuris planavo užimti didelę dalį pasaulinės rinkos ir žadėjo gerą uždarbį. Tačiau kolegų žurnalistų atliktas eksperimentas įrodė, kad investicija į ją nepasiteisino - žetonai nuvertėjo.
Be T. Mičkausko, „TokenDesk“ taip pat vadovavo buvęs Seimo narys Gintaras Tamošiūnas, o kriptovaliutos reklaminiu veidu buvo Artūras Zuokas - dabartinis parlamentaras ir buvęs Vilniaus meras.
Nenorėtų abejotinų verslų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius teigia, kad mažesnės šalies gyvenvietės nėra patrauklios didiesiems NT vystytojams, tačiau toks jų požiūris gali atverti galimybes mažesniam arba naujam verslui.
„Didieji vystytojai tokiuose regionuose žvalgosi mažiau, bet galbūt tai galėtų būti šansas vietiniam verslui, kuris žino vietovės specifiką, aktualijas. Juk nebūtinai daugiabučius galima statyti, bet ir individualių namų kvartalus, pavienius namus“, - sakė jis „Vakarų ekspresui“.
Asociacijos vadovas sako, kad butus siūlančiomis naujomis įmonėmis potencialūs pirkėjai turėtų labai atidžiai domėtis - prieš išleidžiant didelę pinigų sumą rinkti visą viešą informaciją ir visais kitais būdais aiškintis, su kuo turima reikalų.
"Reikia pasižiūrėti plėtotojo reputaciją, o jeigu ji nulinė - aiškintis, kas yra projekto partneriai, kas juos finansuoja - ar pasitiki kredito unijos, ar tai sutelktinis finansavimas, nuosavas kapitalas, verslo paskolos, kaip į tokį projektą žiūri bankai?
Žiūrėti, kas yra akcininkai - ar jie nėra turėję įmonių, kurios bankrutavo neįvykdžiusios įsipareigojimų. Pagal tai jau turėtų atsirasti tam tikri signalai", - kalbėjo M. Statulevičius.
Įmonės įstatinis kapitalas mažas, pajamų - nedaug, registruota ji garaže Kaune, o tarp steigėjų - asmuo, minimas ir sukčiavimo istorijoje.
Jo manymu, mažesniuose miestuose informaciją gauti gali būti lengviau.
"Jeigu statytojas anksčiau turėjo projektų - patartina nuvažiuoti ir juos pasižiūrėti, galbūt pabandyti pabendrauti su namų gyventojais - ar nėra broko, jeigu jo yra - kaip jis taisomas, kaip atsižvelgiama į pastabas.
Galima tartis su brokeriais, kurie dalyvavo parduodant tų įmonių turtą.
Rinktis maksimaliai informacijos internete, kitų atvirų šaltinių ir kalbėtis su rinka.
Ypač mažesniuose regionuose, kuriuose žmonės vieni kitus labiau pažįsta, žino - kas ką veikė", - sakė M. Statulevičius.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius „Vakarų ekspresui“ teigė, kad mieste nesinorėtų sulaukti statytojo, kuris nesugebėtų įvykdyti duotų įsipareigojimų.
„Tikrai nesinorėtų nei amžiaus statybų, nei “juodų„ pinigų“, - sakė A. Kalnius.
Pajūryje yra buvę istorijų, kai būstą „popieriuje“ pirkę žmonės liko ir be pinigų, ir be naujų namų. „Vakarų ekspresas“ 2025-ųjų pradžioje skelbė apie Palangoje butus pardavusią Vilniaus bendrovę „Verslo startas“, kuri bankrutuoja palikusi be turto ne tik pinigus jiems patikėjusius pirkėjus, bet ir didžiulę paskolą suteikusią sutelktinio finansavimo platformą. Buvęs jos vadovas sako, kad tiesiog nepasisekė verslas.
Butų poreikis yra
Mero teigimu, Kretingoje pastaruoju metu pastebimas NT rinkos dalyvių sujudimas - gyvenamojo būsto trūksta, žvalgosi verslas.
"Mes tai matome - iš tikrųjų atsiranda daugiau norinčiųjų ir daugiabučius statyti. Yra kvartalas prieš Ernesto Galvanausko mokyklą, Pasvyčių gatvė - kiek žinau, ten bent trys daugiabučiai turėtų atsirasti.
Mes vieną dar didelį kvartalą baigiame formuoti ir atiduosim į rinką. Nuo sporto centro iki vandens bokšto Savanorių gatvėje numatyti devyni daugiabučiai.
Mes matome naujo būsto poreikį, be to, neturime iš ko pirkti socialinio būsto. Visa tai lemia, kad Kretinga plečiasi - tai faktas", - sakė A. Kalnius.
Pasak mero, vien socialiniam būstui reikia daugiau nei šimto butų, tad nauji namai atneštų naudos miestui.
„141 žmogus eilėje. Toks atsiradimas mums būtų tikrai naudingas“, - sakė A. Kalnius.
Kad Kretingoje būsto žvalgosi žmonės, patvirtino ir NT agentūros „Capital“ Klaipėdos biuro vadovas Germanas Jarcevas.
„Kretingoje tikrai yra naujo būsto poreikis, daug jo ieškančių žmonių, bet, bent jau kiek mes susiduriame, pasiūla yra labai maža. Dėl to pirkti nėra ko, o tai daro įtaką ir kainos augimui“, - sakė jis „Vakarų ekspresui“.
Pasak G. Jarcevo, būstas Kretingoje gerai vertinamas dėl geros vietos ir patogaus susisiekimo su Klaipėda.
„Labai gera, strateginė vieta - Klaipėda netoli, susisiekimas geras, pačiame mieste yra darbo galimybių.
Mažesnių miestų gyventojai irgi nori naujų, gražesnių namų, tik problema, kad vystytojai ten nedrąsiai investuoja. Bet poreikis ir Kretingoje, ir Gargžduose tikrai yra", - sakė G. Jarcevas.
Nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, senos statybos daugiabutyje dviejų kambarių, 50-66 kvadratinių metrų ploto butas gali kainuoti 78-87 tūkst. eurų, o šiemet pastatytame nedideliame daugiabutyje Jaunystės gatvėje 56 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja per 110 tūkst. eurų.
„Capital“ atstovo žiniomis, šiuo metu vystytojai Kretingoje naujų projektų neplanuoja: „Neturime informacijos apie tai, kad ten planuojami kažkokie projektai - bet gal tik mes nežinome.“
G. Jarcevas sako, kad vystytojai prioritetą teikia didmiesčiams, kur būstą parduoti paprasčiau.
„Vis tiek vystytojai mieliau renkasi tokias vietas kaip, pavyzdžiui, Klaipėda, kur situacija aiškesnė, kur žmonių ir potencialių pirkėjų daugiau.
Mažesniuose miestuose gyvena mažiau žmonių, kurie vertina galimybę NT pirkti būtent ten. Tas kiekis gali baigtis, tad pradėti didesnes statybas yra rizikinga, gali nepavykti visko parduoti. Ne taip saugu, kaip didmiestyje", - teigė G. Jarcevas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą