Pietinis aplinkkelis: dar vienas žingsnelis tikslo link

„Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) praėjusią savaitę paskelbė rinkos konsultaciją dėl aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo paslaugos.

Kai rangovas bus pasirinktas, jis planą turėtų parengti per dvejus metus.

Taip tikimasi išaiškinti verslo pastabas planuojamam skelbti konkursui - pagal viešųjų pirkimų procedūras tai reiškia, kad šią paslaugą netrukus ruošiamasi įsigyti.

Kai rangovas bus pasirinktas, jis planą turėtų parengti per dvejus metus.

„Paslaugų teikėjas įsipareigoja paslaugas, numatytas Sutarties 2.1 papunktyje, suteikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo“, - teigiama sutarties projekte.

Vyriausybė pernai savo nutarimu palaimino tokio plano rengimą, o spalį Susisiekimo ministerija patvirtino programą, kuria siekiama nustatyti projekto infrastruktūros vystymo ir įgyvendinimo gaires bei numatyti jų plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas numatomiems darbams.

Planas numatys, kur ir kaip bus tiesiamas naujas 6,8 kilometro ilgio aplinkkelis, kuris sujungs Klaipėdos gatvių tinklą ir uosto teritoriją su keliu, vedančiu į Šilutę.

Taip didelė dalis transporto, gabenančio uosto krovinius, iš miesto būtų nukreipta aplinkiniu keliu.

Aplinkkelio statyba pripažinta valstybei svarbiu projektu, nes jis patenka į Rytų-Vakarų transporto koridoriaus ruožų sąrašą, be to, turėtų didelę įtaką karinio mobilumo kontekste.

Jis taip pat įtrauktas į Klaipėdos uosto bendrąjį planą, pagal kurį didžiausias krovininio transporto eismas šiuo metu koncentruojasi centrinėje ir pietinėje miesto dalyse, o ateityje jis dar gali smarkiai didėti dėl planuojamos pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtros bei rezervinės teritorijos panaudojimo krovai ar kitai veiklai.

Statyti aplinkkelį nutarta dar 2007 metais, jis numatytas Klaipėdos ir Klaipėdos rajono savivaldybių bendruosiuose planuose, jo poreikis įtvirtintas ir uosto plane.

2009-aisiais parengtoje galimybių studijoje konstatuojama, kad pietinė jungtis būtų reikalinga ne tik Klaipėdos uosto reikmėms, bet kartu būtų sukurtas išbaigtas miesto gatvių tinklas, sumažintas jo apkrovimas, sumažėtų uosto generuojamo transporto srauto neigiamas poveikis gyventojams.

Pietinio aplinkkelio statyboms turėtų būti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, pernai skelbė Vyriausybė.