„Plaukimas visiems“: po kilnia misija - įtartinų darbelių šleifas

PV 2022 metų finansų ataskaitoje nurodė, kad gavo 51 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 12 tūkst. eurų nuostolių, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia net 122 tūkstančius eurų. Klaipėdiečiai dar prisimena prieš kelerius metus vykusią istoriją su Melnragėje, prie jūros, netoli molo, numestais jūriniais konteineriais. Tai buvo vienas iš PV neįvykusių projektų.

Teismų sistemoje galima rasti net keliolika įrašų apie bylas, susijusias su prieš dešimtmetį įkurta PV. Daugumoje civilinių bylų PV yra ieškovas ir dažniausiai tose bylose nagrinėjami skundai prieš Klaipėdos savivaldybės administraciją dėl to, kad pastaroji netinkamai vykdo sveikatos, sporto ir panašias rėmimo programas, neteisingai pateikia informaciją ir pan.

Tačiau Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad tik mažesnė dalis G. Čepo pretenzijų pasitvirtina, kartais pasirašomi taikos sutarimai, tačiau dažniausiai bylas jis pralaimi.

Pats G. Čepas visuose savo projektuose kaltina ne save, o aplinkinius, ir daugiausia - Savivaldybę.

Šiandien panagrinėsime vieną paskutinių istorijų, susijusią su PV iš Savivaldybės nuomojamu pastatu Melnragėje.

Patalpas (du pastatus) Melnragėje, Aušros g. 41, PV iš Savivaldybės išsinuomojo dar 2021 metais. Praktiškai tuomet jau ir prasidėjo problemos, kurios kaupėsi iki dabar.

Klaipėdos savivaldybė šį mėnesį pasiekė, kad nuomos sutartis su PV būtų nutraukta, o iš PV planuoja susigrąžinti apie 20 tūkstančių eurų nuomos ir žemės mokesčių skolos ir baudą.

Skolą Savivaldybė tikisi atgauti iki rugsėjo vidurio. Tačiau pats G. Čepas praėjusią savaitę vykusiame Tarybos posėdyje iš klaipėdiečio tribūnos miesto valdžiai žarstė įvairius kaltinimus.

„Administracijos specialistas nuėjo į teismą ir paprašė priimti sprendimą už akių“, - piktinosi G. Čepas.

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad prieš dvi savaites teismo patvirtintos taikos sutartis tarp Klaipėdos savivaldybės ir PV.

Tarp sutartų sąlygų yra PV pažadas dalimis Savivaldybei sumokėti 16,7 tūkst. eurų nuompinigių bei 10 proc. šios sumos siekiančią baudą, taip pat iki rugsėjo vidurio išsikelti iš pastato su visais jam priklausančiais daiktais.

Reikalavimų neįvykdžius Savivaldybė galėtų pakartotinai kreiptis į teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą reikalavimams užtikrinti.G. Čepas piktinasi, kad teismo sprendimą jau šią savaitę ims vykdyti antstoliai. Tačiau A. Kačalinas nesupranta PV vadovo pretenzijų, nes G. Čepas pats padėjo savo parašą ant taikos susitarimo.

Kaltas nežinojimas?

Nagrinėjant daugiau šios istorijos detalių aiškėja, kad G. Čepas kartu suplaka dvi atskiras bylas, nes dėl Aušros g. 41 pastato teisme buvo ir kita byla - dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio. Skola siekia dar apie 3 500 eurų, kurią teismo sprendimu ir teks sumokėti PV.

„Papasakosiu istoriją, kur nelabai suprantu, ar Savivaldybė elgiasi perkeltine prasme kaip telefoniniai sukčiai arba norintys apgauti“, - apmaudą viešai Tarybos posėdyje liejo G. Čepas.

Jis tikina, kad patalpų Aušros g. 41 nuomos konkurso sąlygose Savivaldybė nenurodė, kad reikės sumokėti ir žemės nuomos mokestį.

„Vienintelė nuostata - sudaryti sutartį su Nacionaline žemės tarnyba“, - sako V. Čepas.

Tačiau jis teigia, kad negalėjo sudaryti sutarties dėl žemės nuomos, nes pati Savivaldybė nenutraukė panaudos sutarties bei nesutvarkė kitų dokumentų.

Savivaldybė savo sprendimus aiškina tuo, kad žemės nuomos reikalų sutvarkyti negalėjo, nes sklype planuojamos naujų globos namų statybos.

„Nutraukti žemės panaudos sutartį, pagal kurią Nacionalinė žemės tarnyba perdavė Klaipėdos miesto savivaldybei naudotis žemės sklypu, nebuvo galimybės, nes žemės sklype vyko statinių projektavimo procedūra, kuri baigiasi statybą leidžiančio dokumento išdavimu.

Statybą leidžiančiam dokumentui gauti būtina turėti žemės sklypo naudojimo teisę patvirtinantį dokumentą, šiuo konkrečiu atveju - žemės sklypo panaudos sutartį“, - situaciją komentavo Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

Jis sako, kad negali labai detaliai komentuoti dar 2021 metais pasirašytos sutarties, nes tuomet Savivaldybės administracijai dar nevadovavo, tačiau pažymi, kad aplinkybės jau buvo išnagrinėtos teisme, yra priimtas atitinkamas sprendimas, o PV turi sumokėti žemės nuomos mokestį.

Pats G. Čepas sako, kad jei būtų turėjęs galimybę sudaryti sutartį dėl žemės nuomos, tuomet būtų galėjęs pretenduoti gauti lengvatą žemės nuomos mokesčiui arba Klaipėdos taryba būtų galėjusi visiškai jį atleisti nuo nuomos mokesčio.

Pasak PV vadovo, kiekviename Tarybos posėdyje patvirtinami sprendimai, kai nuo žemės nuomos mokesčio atleidžiamos dešimtys įmonių ar įstaigų arba nurašomos šimtus tūkstančių ar net milijonus siekiančios beviltiškos skolos. Todėl jis nesupranta tokio Savivaldybės noro pelnytis iš jo vadovaujamos įstaigos, kuri propaguoja sportą.

Teisinis pagrindas

A. Žukas sako, kad Savivaldybė negali teikti lengvatų neturėdama teisinio pagrindo, kitaip būtų apkaltinta lėšų švaistymu.

Pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį PV tenka kaip žemės sklypo naudotojui.

Tiesa, A. Žukui situacija neatrodo vienareikšmiška ir jis sako, kad galima diskutuoti apie tai, ar PV naudojosi visu prie pastatų esančiu 77,4 aro sklypu Melnragėje ir turi už jį mokėti. Tačiau bet kokiu atveju situaciją jau išnagrinėjo teismas ir priėmė sprendimą, nepalankų PV.

G. Čepas teigia, kad tik pasirašęs pastato nuomos sutartį sužinojo, kad prie jo yra priskirtas toks didelis ir pagal įvertinimą brangus žemės sklypas. Dėl to jis kalbėjo su miesto vadovais, tikėjosi lengvatų, tačiau jų negavo ir liko su įpareigojimu „ne dėl savo kaltės“ sumokėti kelis tūkstančius siekiantį mokestį.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis primena, kad nuomininkas privalo mokėti visus mokesčius. Taip pat akcentuoja, kad pastatas Aušros g. 41 buvo išnuomotas aukcione didžiausią kainą pasiūliusiam PV, o Savivaldybės tikslas yra efektyviai valdyti turimą turtą ir siekti, kad jis duotų kuo didesnę naudą.

Nelegalūs apartamentai

Dar painesnė situacija yra dėl pastato nuomos. Bylą dėl nuompinigių nagrinėjant teisme, Savivaldybė turėjo pagrįstų įtarimų, kad pastatas naudojamas ne pagal sutartį, o dalis jo yra subnuomojama teikiant paslaugas poilsiautojams.

Populiariausiose apgyvendinimo paslaugų platformose nesunkiai galima rasti Aušros g. 41 įsikūrusių „Surf Apartments in Melnrage“ reklamą, o „būsto šeimininkas Germanas“ siūlo apsistoti netoli jūros. Nurodoma, kad yra 3 apartamentai, kuriuose bendrai vienu metu gali gyventi iki 19 žmonių.

Balandžio 27 d. naktį dviem apartamentus buvo galima užsisakyti už 90 eurų. Booking.com sistemoje galima rasti jau daugiau nei šimtą atsiliepimų iš poilsiautojų, kurie apartamentuose buvo apsistoję 2022-2023 metais. Ir tai ne tik poilsiautojai iš Lietuvos, bet ir kaimyninių valstybių.

Tačiau G. Čepas „Vakarų ekspresui“ aiškina, kad sutarties su Savivaldybe pernuomodamas patalpas jis nepažeidė, nes jis iš Savivaldybės jų nesinuomoja.

Anot jo, apartamentai yra įrengti pastato nenaudojamoje palėpėje.

„Pats už savo pinigus įrengiau nenaudojamą apleistą palėpę, tam pardaviau nuosavą butą, gyvenu nuomojamame“, - aiškina situaciją G. Čepas.

Tačiau jis negali paaiškinti, kokiu dokumentu remdamasis naudojasi palėpe ir kam ji realiai priklauso. Tačiau tikina, kad iš poilsiautojų gauti pinigai yra oficialiai apskaitomi ir naudojami PV veiklai.

E. Simokaičiui situacija atrodo aiškesnė, nes, jo vertinimu, PV buvo išnuomotas visas pastatas kartu su neįrengta palėpe. Todėl akivaizdu, kad palėpė yra Savivaldybės, nuomos sutartis galioja ir jai, o patalpų subnuoma poilsiautojams nėra galima.

Nors istorijoje daugiau klaustukų nei atsakymų, tačiau panašu, kad „Surf Apartments in Melnrage“ apartamentai lankytojus priims iš šį vasaros sezoną, nes, pagal pasirašytą taikos sutartį, PV pastate šeimininkaus iki pat rugsėjo 15 d.

Pasak E. Simokaičio, Savivaldybė laikotarpiui iki rugsėjo vidurio su PV turėtų pasirašyti naują patalpų panaudos sutartį. Tačiau valdininkas žada, kad bus atidžiai kontroliuojama, ar patalpos naudojamos pagal paskirtį - sporto veiklai. Jei bus nustatoma, kad jos ir toliau nuomojamos poilsiautojams, žadama imtis veiksmų ir PV iš patalpų iškeldinti nelaukiant rudens.

O štai A. Žukas kelia klausimą, kaip palėpė apskritai įrengta be leidimo, nes tam sutikimo Savivaldybė nedavė, be to, greičiausiai nebuvo gauti ir reikalingi statybos leidimai.

Panašu, kad palėpės įrengimo istorija turėtų susidomėti ir Valstybinė teritorijų planavimo ir Statybų inspekcija.

Tačiau kodėl Savivaldybė taip nuolaidžiauja sutarties nesilaikančiai, mokesčių nemokančiai ir įvairius pažeidimus darančiai įmonei?

Pasak A. Žuko, pagrindinis argumentas siekti taikos sutarties byloje dėl nuomninigių buvo tas, kad būtų nutraukta nuomos sutartis ir būtų galimybė tęsti darbus siekiant minimame sklype įrengti senelių globos namus. Priešingu atveju procesai galėjo sustoti keleriems metas, kol būtų baigti ginčai tesimuose.

Taip pat Savivaldybė dar nepraranda vilties iš PV susigrąžinti skolas. Tačiau kokiu būdu tai planuoja padaryti, tai pat kelia daug klausimų.

Pats G. Čepas sako, kad apskritai Savivaldybė turėjo atsisakyti nuomos mokesčio, bent jau už pusę metų, nes, anot jo, pastate, kurį nuomojasi, neveikė vietinė šildymo sistema. Savivaldybė neva atsisakė investuoti į jos sutvarkymą, nes pastatą planuojama griauti. Todėl patalpas tenka šildyti elektra.

Tačiau aiškėja, kad Savivaldybė išnuomojo patalpas be veikiančios šildymo sistemos ir nuomininkas tai žinojo.

„Kiekvienas nuomininkas, prieš pasirašydamas sutartį įvertina objektą, ar jam tinka. Be to, galėjo bet kada nutraukti sutartį“, - sako E. Simokaitis.

Bendrai „Vakarų ekspreso“ kalbinti pašnekovai sutinka, kad G. Čepas, organizuodamas veiklas vaikams ir neįgaliesiems, atlieka kilnią misiją. Tačiau jo metodai daugeliui kelia abejonių, o jo noras sprendimų ieškoti teismuose dažnai tildo ramybę pasirenkančius kritikus.

Tačiau „Vakarų ekspresas“ planuoja tęsti temą, nes aiškėja dar daugiau įdomios informacijos, susijusios su PV.