Atgimimo aikštė, statybų darbai

Senosios Klaipėdos liekanos atsidūrė po žeme

(13)

Pradėjus rekonstrukcijos darbus Atgimimo aikštėje rasti istorinių Klaipėdos kvartalų likučiai baigiami konservuoti - jie atsidūrė po storu specialaus mišinio sluoksniu.

Liepos pradžioje aptvertame aikštės plote buvusio grindinio ir pastatų liekanų jau nesimato, o paviršiaus plotas lyginamas.

Kaip nurodoma Klaipėdos savivaldybės ir Akmenės rajono statybų bendrovės „Vaidva“ sutartyje dėl statybvietės paruošimo darbų, radiniai užpilami gruntu, smėlio bei žvyro mišiniu, kuris tankinamas vibroplokštėmis.

Anksčiau Kultūros paveldo departamento specialistai nurodė, kad rastos struktūros yra vertingos kaip visuma, su šia įstaiga buvo suderintas vertingųjų sluoksnių išsaugojimo darbų projektas.

1,84 mln. eurų vertės sutartis dėl statybvietės paruošimo galioja iki spalio. Šiuo metu savivaldybė yra paskelbus konkursą, kuriuo siekia rasti aikštės tvarkytojus pagal pakeistą rekonstrukcijos projektą - atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo. Tai miestui turėtų kainuoti iki 6 mln. eurų, skaičiuojant su PVM.

Pagal ankstesnį projektą aikštės tvarkymas ir požeminio 250 vietų parkingo įrengimas būtų kainavęs apie 20 mln. eurų. Dėl to jau buvo sutarta su Vilniaus statybų bendrove „Infes“, aikštės tvarkymas prasidėjo 2024-ųjų liepą, tačiau sustojo radus sprogmenų ir istorinio miesto liekanas.

Trys istoriniai kvartalai

Departamentas skelbė, jog dauguma aptiktų buvusių liekanų priskiriamos pastatams, statytiems nuo 18 amžiaus pabaigos iki 20-ojo amžiaus pradžios, o grindinio fragmentai - 17-ojo amžiaus pirmai pusei. Visa tai pateko į istoriškai susiformavusius du kvartalus, o kelios atidengtos detalės - trečiam kvartalui, kurie galutinai sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu.

„Esminius pokyčius tiriamoje teritorijoje lėmė Antrasis pasaulinis karas, kuomet tiriamoje teritorijoje buvę pastatai praktiškai buvo sunaikinti bombardavimų metu.

Po karo 1945-1946 metais teritorija buvo valoma visiškai demontuojant ne tik antžemines likusias pastatų dalis, bet ir nuardant buvusių gatvių dangą - tašytus akmenis, kurie aiškiai matomi istorinėse fotografijose, tačiau archeologinių tyrimų metu danga nėra aptinkama.

Dar vienas svarbus aspektas, jog pokariu įvyko ne tik istorinio užstatymo sunaikinimas demontuojant antžemines pastatų dalis, tačiau ir šios vietos planinės struktūros perplanavimas, kaI buvusių kvartalų vietoje sumanyta įrengti aikštę ir pakeisti istorinį gatvių tinklą“, - rašoma įstaigos „Architektūros tyrimų centras“ tyrimų ataskaitoje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder