Šilti orai ir rinkiminis sezonas aštrina smarvės problemą

Iš karto net keli Klaipėdos pietinės dalies gyventojai „Vakarų ekspresui“ taip pat patvirtino, kad į jų butus veržiasi dvokas, tačiau vienas Vingio gatvės gyventojas tikino, kad smarvės visai nejaučia.

Kalbinti gyventojai neabejoja, kad smarvė gyvenamuosius rajonus pasiekia iš Dumpių (Gručeikių kaimas) pusės, kur veikai net trys įmonės - potencialūs blogo kvapo šaltiniai.

Šernų ir Ketvergių kaimo bendruomenės pirmininkė Rasa Kuzavienė sako, kad daliai gyventojų pasisekė, nes nuo blogo kvapo juos apsaugo miško juosta. Tačiau ten, kur vėjo masės kliūčių nesutinka, - smarvė didžiulė.

Ketvergių gyventojas Algis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigia, kad pučiant pietų vėjui kvapas jaučiamas net Debreceno gatvėje Klaipėdoje. Taip pat gyventojai pastebi, kad smarvė daugiausia jaučiama nakties metu ir paryčiais. Todėl daro prielaidą, kad smarvė į aplinką išleidžiama kontroliuojamai ir sąmoningai tuo metu, kai gyventojai miega.

R. Kuzavienė sako, kad sunku nustatyti, iš kur konkrečiai sklinda smarvė, nes Dumpiuose vienoje vietoje yra sukoncentruoti net keli šaltiniai. Todėl gyventojai kuria savo teorijas.

„Galimai AB “Klaipėdos vanduo„ valymo įrenginiai nesusitvarko su dideliu “Grigeo Klaipėda„ nuotekų srautu, taip pat kompostą gaminanti “Branda LT„ gavo leidimą kompostuoti termiškai apdorotas gyvūninės kilmės atliekas“, - galimus smarvės šaltinius įvardina R. Kuzavienė.

Ji taip pat svarsto, kad smarvė galėtų sklisti ir iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC), kuris šiemet pradėjo tvarkyti iš gyventojų surenkamas maisto atsargas.

Kitokia smarvė

Tačiau panašu, jog ne tik gyventojai, tačiau ir kontroliuojančios institucijos neturi akivaizdaus atsakymo, kas yra kaltas dėl to, kad klaipėdiečiai priversti kvėpuoti užterštu oru.

Visos Dumpiuose veikiančios įmonės vieningai tvirtina, kad intensyviai kovoja su smarve savo valdomuose objektuose, ir netiesiogiai baksnoja į kaimynus už tvoros.

Jau daugelį metų smarvės problema Klaipėdoje yra tapusi ir politinių diskusijų arena.

„Planuojame Laukininkų gatvės gyventojų susitikimą su AB “Klaipėdos vanduo„ atstovais“, - sako Seimo narė Ligitas Girskienė, kurios kova su smarve Klaipėdoje yra tapusi savotiška parlamentarės vizitine kortele.

Minimame susitikime planuojama išsiaiškinti, ar Laukininkų gatvėje jaučiama smarvė gali būti susijusi su netvarkinga kanalizacija. Kaip tik pernai paaiškėjo skandalingas faktas, kai buvo išsiaiškinta, kad Vaidaugų g. 9 daugiabučio dalis kanalizacijos tinklų buvo prijungti prie lietaus nuotekų tinklų ir teršė Smeltalės upelį.

Po šio įvykio „Klaipėdos vanduo“ ėmė tikrinti ir kitų miesto daugiabučių nuotekų tinklus ir skelbė, kad pažeidimų nerado.

Kova prieš UAB „Branda LT“

Tačiau didžiausių L. Girskienės pretenzijų šiuo metu sulaukia UAB „Branda LT“ veikla.

„Aš jau keletą kartų prašiau “Brandą LT„ tiesiog uždaryti, bet atsakingos institucijos sako, kad nėra pagrindo“, - piktinasi L. Girskienė.

Ji sako nerandanti žodžių, kaip pavadinti tokį Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą, kuriuo praėjusių metų pabaigoje UAB „Branda LT“ buvo atnaujintas atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas, kartu jame numatytas leidimas tvarkyti ir gyvulinės kilmės atliekas.

„Tai - mostelėjimas mazgote per veidą žmonėms, kurie tikėjosi, kad, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pradėjus tvarkyti maisto atliekas, kurias anksčiau kompostuodavo “Branda LT„, pastaroji įmonė dėl žaliavos stokos tiesiog užsidarys.

Bet ne. Aplinkos ir Sveikatos ministerijoms pavaldžios institucijos, atsakingos už taršos leidimų dokumentų derinimą, žinodamos klaipėdiečių ir Klaipėdos rajono gyventojų problemas dėl nevaldomo “Brandos„ kvapo ir neatsakingą įmonės požiūrį į problemos sprendimą, ėmė ir lengva ranka pasirašė dokumentus, leidžiančius įmonei atviru būdu kompostuoti šalutinius gyvūninės kilmės produktus“, - sako L. Girskienė.

„Labai prasta situacija yra su “Branda„ (...) Ilgiau nei 10 minučių ten išstovėti bet kuriam žmogui yra labai sudėtinga, tokių bendrovių tokios veiklos - su brezentu uždengti maisto produktai naudoti - ateityje tikrai turi nelikti“, - dar pernai birželį apsilankęs dėl oro taršos įtariamose įmonėse sakė A. Vaitkus.

Jis apie situaciją tuomet informavo ir Aplinkos ministeriją, tikino reikalausiantis, kad tokia įmonė negalėtų tęsti veiklos.

„Aš tikrai reikalausiu, kad arba būtų įdiegta uždara proceso apdirbimo technologija, arba šiai įmonei būtų uždrausta tolimesnė veikla, nes vyraujant pietryčių vėjui iki Klaipėdos pietinių rajonų tikrai tas kvapas turėtų būti atnešamas“, - kalbėjo A. Vaitkus.

Atnaujino leidimą

„Esu apstulbinta tokio neatsakingo institucijų sprendimo“, - sako L. Girskienė, kuri įsitikinusi, kad Aplinkos apsaugos agentūra leidimą tvarkyti gyvulinės kilmės atliekas „Brandai LT“ atnaujino po to, kai prieš penkerius metus jis buvo panaikintas.

Tačiau UAB „Branda LT“ direktorius Evaldas Stakė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad leidimas įmonei tvarkyti gyvulinės kilmės atliekas niekada nebuvo panaikintas.

„Tačiau praktiškai gyvulinės kilmės atliekų netvarkome. Įmonės veiklai pakanka vaisių, kitų augalinės kilmės atliekų“, - tikina E. Stakė.

Kad Seimo narė skleidžia tiesos neatitinkančią informaciją, tvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros „Vakarų ekspresui“ pateiktas komentaras.

Agentūra akcentuoja, kad Aplinkos apsaugos agentūra dar 2018 lapkričio 2 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento informaciją apie „Brandos LT“ patikrinimo rezultatus, kuriuose nurodoma, kad ši įmonė vykdė veiklą nesilaikydama Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente, kuris yra neatsiejama leidimo dalis, nurodyto kompostavimo technologinio proceso.

Papildomai 2018 metų lapkričio 7 d. buvo gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pranešimas, kuriame pažymima, kad dėl UAB „Branda LT“ vykdomos veiklos kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos, esančios Gručeikių g. 1, Gručeikiai, Klaipėdos r. sav., ore viršijo Lietuvos higienos normos didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę.

Tačiau Aplinkos apsaugos agentūra tuomet kitų institucijų užfiksuotus pažeidimus įvertino kaip nepakankamus, kad „Brandai LT“ būtų galima panaikinti leidimą tvarkyti atliekas.

Tuomet Aplinkos apsaugos departamentas „Brandai LT“ už 5 fiksuotus pažeidimus skyrė tik 300 eurų baudą, kurią įmonė dar skundė, tačiau teismas skundo nepatenkino.

Penkeri metai

Iš tikro L. Girskienė teisi, kad net penkerius vyko procesai, susiję su „Branda LT“.

Galiausia pernai lapkričio 10 dieną buvo priimtas sprendimas priimti paraišką leidimui pakeisti, pagal kurią gruodžio 7 d. buvo priimtas sprendimas pakeisti leidimą.

„Leidimas pakeistas, papildant jį specialiąja dalimi „Kvapų valdymas“. Leidime numatyta, kad kvapų susidarymą galinčios sąlygoti gyvūninės kilmės atliekos būtų pristatomos tik po terminio apdorojimo ir nebūtų laikomos, o būtų iš karto paruošiamos kompostavimui ir nukreipiamos į kompostavimo procesą“, - rašoma Aplinkos apsaugos agentūros komentare.

Agentūros atstovai akcentuoja, kad naujasis leidimas aiškiau reglamentuoja visus procesus ir Aplinkos apsaugos departamento ir Visuomenės sveikatos centro atstovai turės geresnį įrankį kontroliuoti įmonę ir jos skleidžiamus kvapus.

Tiesa, į klausimą, kodėl net penkerius metus užtruko naujo leidimo derinimas, Aplinkos apsaugos agentūra turi paprastą atsakymą - „tiek trunka procedūros“.

Šių procedūrų metu „Branda LT“ net 7 kartus teikė prašymą leidimui pakeisti. Vieną kartą leidimas nebuvo pakeistas dėl to, kad pastabas pateikė suinteresuoti visuomenės atstovai, tačiau po septinto bandymo leidimas buvo pakeistas.

Šiai metais Aplinkos apsaugos departamentas gavo vieną pranešimą dėl „Brandos LT“ veiklos, tačiau pranešimo informacija nepasitvirtino, pažeidimų nenustatyta. Planinis „Brandos LT“ patikrinimas yra numatytas antrąjį šių metų pusmetį.

Paprašytas patvirtinti informaciją, ar „Branda LT“ iš tikro netvarko gyvulinės kilmės atliekų, Aplinkos apsaugos departamentas nuo tiesioginio atsakymo išsisuko, konstatuodamas, kad leidimą įmonė turi, o „pažeidimų dėl neapdorotų gyvūninės kilmės atliekų kompostavimo nebuvo nustatyta“.

„Nuo 2025 metų įsigalioja įstatymas, kad turi būti uždaras kompostavimas. Mes pasistatėme 600 kvadratų statinį, kur kompostuosime, yra įrengtas sanitizatorius“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Stakė.

Jis akcentuoja, kad įmonė veiklą vykdo pagal galiojančius teisės aktus, o pastaruoju metu skundų iš gyventojų beveik nesulaukiama.

Jau anksčiau skelbta, kad norint, jog visas atliekų tvarkymo procesas „Branda LT“ vyktų uždarose patalpose, tam reikia investuoti apie milijoną eurų. Tai yra ženkli suma įmonei, kurios 2022 metų apyvarta siekė apie 720 000 eurų, pelnas - 20 000.

Teisinis kelias

„Jau ne pirmą kartą gyniau žmonių teisę į sveiką ir švarią aplinką teisme. Esu apskundusi teismui sveikatos ministro Arūno Dulkio įsakymą, kuriuo buvo dar 2 metams nukeltas higienos normos įsigaliojimas.

Griežtesnius reikalavimus kvapų koncentracijoms gyvenamojoje aplinkoje įtvirtinančios nuostatos turėjo įsigalioti nuo šių metų sausio 1 d., bet politikai, galbūt veikiami lobistų, priėmė sprendimą nukelti griežtesnio reglamentavimo įsigaliojimą“, - sako L. Girskienė.

Anot jos, teismas sprendimą dėl ministro įsakymo skelbs po trijų savaičių. Ji žada teismuose ieškoti teisybės ir dėl UAB „Branda LT“ veiklos.