Siūlo gyventojus labiau saugoti nuo automobilių plovyklų triukšmo

Nors nacionaliniuose teisės aktuose ir statybos normose konkretūs atstumai nėra nustatyti, panašius ribojimus jau yra įsivedusios mažiausiai dešimt Lietuvos savivaldybių. Kaunas tokią tvarką taiko nuo 2019 metų.

Vis dėlto Klaipėdoje ši idėja kol kas sulaukia daugiau klausimų nei palaikymo.

Šią savaitę Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete buvo svarstytas konservatoriaus Andriaus Petraičio prieš kelis mėnesius inicijuotas siūlymas. Politikas paragino pavesti Savivaldybės administracijai parengti naujų automobilių plovyklų įrengimo tvarką.

A. Petraitis priminė, kad gyventojų nepasitenkinimas jau buvo kilęs dėl plovyklų projektų Bandužių ir Gulbių gatvėse (čia atstumas nuo plovyklos iki artimiausio gyvenamojo namo siekia vos keliolika metrų) bei prie Kretingos gatvės ir Šiaurės prospekto sankirtos.

„Aš jau padariau savo darbą. Jūs nusprendėte, kad ne tas žmogus teikia pasiūlymą“, – komiteto posėdyje, nesulaukęs daugumos palaikymo, pareiškė politikas.

Komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas pasiūlė pirmiausia surinkti daugiau informacijos ir gyventojų nusiskundimų, o tik tada svarstyti oficialų pavedimą administracijai.

Diskusijos metu netrūko ir asmeniškumų. A. Petraičiui teko išgirsti priekaištų dėl esą siekiamos „pseudo reklamos“, tačiau nė vienas komiteto narys iš esmės neprieštaravo minčiai, kad naujų plovyklų statybą reglamentuojanti tvarka galėtų būti parengta.

Tačiau iškilo klausimas, ar savivaldybė turi teisę nustatyti tokius ribojimus.

Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas Marijus Mockus priminė, kad Kaunas yra nustatęs minimalius atstumus nuo gyvenamųjų namų, ugdymo įstaigų ir ligoninių.

„Galbūt to ir pakanka, bet teisinė bazė kelia klausimų, ar tikrai tai yra visiškai teisingas būdas“, – sakė M. Mockus.

Atsakymo į šį klausimą ieškos ir Vyriausybės atstovo tarnyba.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad maždaug dešimt Lietuvos savivaldybių yra priėmusios tarybų sprendimus, nustatančius atstumus, kurių turi laikytis naujos plovyklos.

Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad nei Statybos įstatyme, nei statybos techniniuose reglamentuose tokie atstumai nėra apibrėžti.

„Nėra aiškiai sureglamentuota, kad savivaldybės taryba būtų įgaliota visais atvejais nustatyti privalomą minimalų atstumą“, – sakė D. Kerekeš.

Anot jos, teismų praktika rodo, kad savivaldybės gali vertinti konkrečius projektus individualiai ir tam tikrais atvejais jiems nepritarti (taip pat ir dėl plovyklų atstumo nuo gyvenamųjų namų ar kitų aplinkybių), tačiau lieka neaišku, ar galima visiems atvejams nustatyti bendrą taisyklę. Dėl to teismai kol kas nėra pasisakę.

Siekdama išsiaiškinti teisinį pagrindą, Vyriausybės atstovo tarnyba inicijavo kreipimąsi į Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijas.

„Norime išsiaiškinti, ar dabar galiojantis reguliavimas tikrai suteikia teisę savivaldybėms priimti tokius sprendimus ir įvesti tokius ribojimus“, – teigė D. Kerekeš.

Pasak jos, kartu bus siekiama išsiaiškinti, ar statybas reglamentuojančios normos Lietuvoje atitinka šiandienines realijas, o galbūt tikslinga jas koreguoti.

Tačiau, jei tokia tvarka būtų priimta, ji galiotų tik naujoms plovykloms. Problemų, kylančių dėl jau veikiančių plovyklų kaimynystės, ji neišspręstų.