Siekiant apsisaugoti nuo potvynių, Nacionalinio vandenų srities 2022-2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plane Klaipėdos mieste, Mažojo kaimelio teritorijoje, buvo numatytas naujų pylimų įrengimas.
Miestas siūlo šios priemonės atsisakyti ir kur kas didesnį dėmesį skirti upių valymui.
„Analizavome situaciją su specialistais – akivaizdu, kad Mažajame kaimelyje dėl čia esančio dviračių tako įrengti pylimams vietos nepakanka.
Todėl siūlome koncentruotis į kitas priemones, kurios sumažintų potvynių riziką. Viena iš priemonių – upių valymas.
Turime pirmiausiai šalinti priežastis, o ne kovoti su pasekmėmis. Problemą būtina spręsti ne tik šiaurinėje miesto dalyje, kur siūlyta statyti pylimus, bet ir pietinėje dalyje, kur kenčia Laistų gyventojai.
Apie potvynių keliamas problemas kalbėjomės ir su Klaipėdos rajono savivaldybe, kuriai tai ypač skaudi problema.
Tiek miestas, tiek rajonas ieško būdų, kad gamtos stichijos gyventojams keltų kuo mažiau nepatogumų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos miestas Aplinkos ministerijai siūlo į planą įtraukti Danės upės dalies nuo Liepų g. tilto iki miesto savivaldybės ribos valymą.
Šiame ruože išvalius susikaupusias dugno nuosėdas sumažėtų potvynio rizika šalia esantiems gyvenamiesiems rajonams.
Taip pat siūloma stiprinti dešinįjį Danės krantą ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu. Šiemet sausį, apžiūros metu, nustatyta, kad šioje vietoje vyksta aktyvi krantų erozija, šlaito dalys yra paplaunamos ir krenta į upės vagą.
Danės upės slėnio teritorijoje ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu siūloma apsodinti apsauginį pylimą arba rekonstruoti esamą pralaidą, išvalyti bei pagilinti čia esančius vandens telkinius.
Tai padėtų apsaugoti nuo užliejimo šalia esantį dviračių taką bei botanikos sodo augalus.
Siūloma valyti ir Smeltalės upę. Savivaldybė savo iniciatyva jau yra pradėjusi darbus ruože nuo Minijos gatvės tilto iki Klaipėdos miesto ribos.
Taip pat siūloma valyti bei gilinti upės prieplaukos akvatoriją ir upės dalį iki Minijos gatvės tilto, o Laistų sodybų gyvenamajam rajonui įrengti apsaugos priemones nuo potvynio.
Šioje vietoje po gausaus lietaus ar pavasario polaidžio dažnai apsemiamas kelias po geležinkeliu – tai vienintelis kelias, kuriuo galima pasiekti šią teritoriją.
„Vandens lygis kasmet vis labiau auga ir tai rodo vis dažniau pasikartojantys potvyniai. Lietuvoje labai urbanizuojamos teritorijos, didėja kietųjų dangų plotai, dėl ko lietaus vanduo semia aplinkines teritorijas.
Valstybė turi reaguoti ir numatyti priemones potvyniams mažinti. Tai ne tik Klaipėdos regiono, tai visos Lietuvos reikalas. Kitu atveju problemos tik didės“, – sako Klaipėdos meras.
Preliminariais vertinimais, potvynių riziką mažinančių priemonių įgyvendinimas gali kainuoti daugiau nei 5,5 mln. eurų. Savivaldybė savo siūlymus jau pateikė Aplinkos ministerijai.
Tikimasi, kad artimiausiu metu bus galima su ministerijos atstovais detaliau aptarti siūlomas priemones bei galimus jų finansavimo šaltinius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą