Vydūno žinia jaunajai kartai po daugiau nei šimtmečio: „Nenuleiskite sielos sparnų!“
VYDŪNO ŠVIESA-JAUNAJAI KARTAI-4
Šviesios atminties Vydūno draugijos garbės pirmininkas, filosofas dr. Vaclovas Bagdonavičius pastebėjo, jog ši diena ypatinga visiems po pasaulį išsibarsčiusiems Mažosios Lietuvos ainiams.
„Visa, ką Vydūnas darė, buvo skirta žadinti tautą“, – tąkart sakė dr. V. Bagdonavičius.
Taigi, tęsiant Mažosios Lietuvos didžiojo humanisto kūrybinio palikimo švietėjišką misiją Mokslo ir žinių dieną Klaipėdoje pagerbėme Vydūną. Klaipėdos universiteto bei Vydūno draugijos 30-tasis kultūros renginys „Vydūnas-Tautai ir valstybei" vyko skvere prie Vydūno paminklo vyko 2026. 09. 01.
Nuoširdžiai sveikiname Jus, mieli klaipėdiečiai, moksleiviai, studentai, mokytojai, dėstytojai, profesoriai, auklėtojai, mokymo įstaigų darbuotojai, su Mokslo ir žinių diena!..
NENULEISKITE SIELOS SPARNŲ!
Vydūno laiškas Telšių gimnazijos moksleiviams. 1920 m.
Jaučiu dar ir dabar, kaip buvo sukilusios visos Jūsų galios, tarsi visi būtumėte buvę pasirengę kaip arai pakilti į dvasios padanges, į žmoniškumo aukštybes.
Nenuleiskite sielos sparnų! Mieli draugai ir draugės, amžinai gyvenkite aukštybės ilgesiu!
Aš tuokart bandžiau Jumyse sužadinti pajautimą viso to, kas yra būti tikru, didžiu žmogumi. Rodos, Jūs visi degėte to pajautimo ugnyje.
Neleiskite jai užgesti! Tame glūdi mūsų gyvenimo uždavinys. Aš jus nuolat atsimenu. Ir nesiliauju tvirtinęs sielos ir širdies sąryšių su Jumis, mieli draugai, kad mes tikrai draugiškai žengtume, kiltume, lėktume aukštyn, skaistybėn, kilnybėn, tvirtybėn ir galybėn!
Neatsilikite nė vienas, kitiems kylant. Mes visi kartu turime žengti aukštesnio žmoniškumo taku.
Mano sielos gelmėse nuolat yra gyvas širdingiausias lūkestis, kad visos Kūrybos galios suplauktų ir padėtų įgyvendinti mūsų pasiryžimus. Gal dar nebuvo dienos, kad nebūčiau Jūsų tokiu būdu atsiminęs.
Noriu būti ne Jūsų mokytoju, bet tikru draugu, bičiuliu, broliu. Noriu būti dalininkas Jūsų pastangų pažengti, pakilti.
Būkime vienas kito verti! Leiskite per savo širdį plūsti švento pasiryžimo bangoms. O jeigu kas kartą ir sukluptų, atsiminkite mūsų žygį prie Germanto ežero. Mes vis laukėme silpnesniųjų. Laukėme, ar nepavys mūsų.
Ir jiems turbūt buvo lengviau mus pasiekti. Tad tegul taip atsitinka ir su sielos žengimu. Būkime vienas kitam raginimu kilti, tobulintis. Aš labai atjaučiu Jūsų širdingumą. Ir džiaugiuosi tuo, džiaugiuosi be galo. Sveiki, likitės sveiki!
Maironio lietuvių literatūros muziejus, Vydūno fondas.
Fotoreportažą parengė KU kultūros renginių „Vydūnas-Tautai ir valstybei“ moderatorius-režisierius Juozas Ivanauskas
Nuotraukos - Algirdo Darongausko ir Juozo Ivanausko.
Rašyti komentarą