Klaipėdos apygardos teismas praėjusią savaitę taip padalijo uosto valdytojų sulaikytus 499,4 tūkst. eurų, skirtų galimiems darbų defektams šalinti ir nuostoliams padengti.
Iš jų 23,3 tūkst. eurų teko BMGS, o „Hidrostatybai“ - daugiau nei 476 tūkst. eurų.
Ir BMGS, ir „Hidrostatyba“ reikalavo visos sumos.
Latvijos įmonė teigė, kad jungtinės veiklos sutarties partnerė po bankroto jokių darbų neatliko, todėl jai pinigai nepriklauso, tuo metu „Hidrostatyba“ teismui nurodė, jog tarp bendrovių dar nėra paskirstytas bendru darbu gautas pelnas.
Teismas konstatavo, kad sulaikyta suma susidarė nuo 2017 metų gegužės iki 2019-ųjų lapkričio pagal sąskaitas, kurias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išrašė „Hidrostatyba“, tuo metu buvusi atsakingąja projekto partnere, todėl jai ir priklauso didžioji dalis sulaikytų lėšų.
„Pagal šalių sulygtas ir pasirašytas iki tol sutartis „Hidrostatyba“ įgijo teisę gauti 476 129 eurų sulaikytą sumą, kadangi direkcija įsipareigojo visus mokėjimus vykdyti tik su atsakinguoju partneriu“, - teigiama kovo 8-osios Klaipėdos apygardos teismo nutartyje.
Ja taip pat konstatuojama, jog BMGS priklauso tik suma pagal dvi sąskaitas.
2017-ųjų kovą Uosto direkcija su BMGS ir „Hidrostatyba“, veikusiomis pagal jungtinės veiklos sutartį, pasirašė 27 mln. eurų vertės sutartį dėl Vakarų laivų gamyklos naudojamų 137-138 krantinių rekonstrukcijos.
Nuo 2019 metų lapkričio Latvijos bendrovė dirbo viena - finansinių sunkumų patyrusi „Hidrostatyba“ buvo restruktūrizuota, o vėliau bankrutavo.
Krantinių rekonstrukcija baigta 2022 metų kovą, nuo to laiko bendrovės nesutarė, kam turi būti išmokėti sulaikyti pinigai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą