Tėvai kyla prieš socialinių valandų rinkimą mokyklose

Praėjusią savaitę Peticijos.lt tėvai pradėjo rinkti parašus už tai, kad būtų atšaukta prieš 3 metus ŠMSM įteisinta prievolė mokiniams rinkti socialines valandas.

Tėvai žada kreiptis į Seimą ir reikalauti atšaukti prievartinę savanorystę. Pagrindinis argumentas - savanorystė turi būti laisva, nes „tikra socialinė veikla remiasi vaiko vidine motyvacija, o ne priverstiniu formaliu valandų rinkimu“.

Primestas pilietiškumas

„Mes, žemiau pasirašę Lietuvos mokinių tėvai, globėjai ir bendruomenės nariai, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą, reikalaudami panaikinti privalomą socialinių valandų rinkimo tvarką bendrojo ugdymo mokyklose. Valandų rinkimas dažnai tampa “popieriniu„ procesu, neskatina tikrojo pilietiškumo ar nuoširdaus įsitraukimo“, - rašoma peticijoje.

Nors tėvų parašų rinkimas Peticijos.lt sistemoje vargu ar pasieks norimą tikslą, tačiau apie prievartinę savanorystę diskusijos netyla nuo pat socialinių valandų rinkimo įteisinimo.

Dauguma tėvų įsitikinę, kad laikas po pamokų turėtų būti skirtas šeimai, poilsiui, asmeninėms veikloms ar pasirinktiems užsiėmimams, o ne privalomiems įsipareigojimams.

„Tikrą pilietiškumą skatina pasirinkimas - veikla yra vertinga tik tada, kai ji kyla iš vidinės motyvacijos“, - teigia po peticija pasirašantys tėvai.

Jie reikalauja panaikinti privalomą socialinių valandų rinkimo tvarką bendrojo ugdymo programose ir palikti savanorišką socialinių veiklų skatinimą - sudaryti galimybes mokiniams, kurie nori savanoriauti, gauti papildomus įvertinimus, pažymėjimus ar pagyrimus.

Prašoma sukurti lankstesnę sistemą, kurioje vaikai galėtų patys laisvai pasirinkti, ar dalyvauti socialiniuose projektuose be privalomo valandų skaičiaus.

Prilygino viešiesiems darbams

Po peticija, kurią jau pasirašė daugiau nei 2000 tėvų, kilo nuomonių audra.

„Nuo kada savanorystė susijusi su formaliu ugdymu? Jei savanorystė privaloma, tuomet tai nebe savanorystė, o viešieji darbai“, - rašo viena mama.

„LR savanoriškos veiklos įstatymo 6 str. “Savanoriais gali būti 14 m. ir vyresni LR piliečiai ir LR teritorijoje teisėtai esantys užsieniečiai. Jaunesni kaip 18 m. asmenys savanoriais gali būti, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą. 

Privalomas valandų rinkimas gali būti laikomas ne savanoriška, o privaloma veikla, kas iškreipia savanoriavimo esmę. Savanoriavimas turi būti laisvas pasirinkimas, o ne privaloma veikla. Prievarta ir spaudimas pažeidžia savanoriškumo principą", - įstatymus vardija kaunietė Ieva.

Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Vienas skaitytojas komentuoja: „Džiaukimės, kad organizuojamos socialinės valandos ir skatinama savanorystė! Vaikai ir taip skandina savo laiką prie technologijų, o privaloma savanorystė bent kažkiek atitraukia juos nuo beprasmių dalykų.“

Laiko socialinėms valandoms nelieka

Du gimnazistus auginanti klaipėdietė Goda dienraščiui kalbėjo, kad socialinių valandų rinkimas yra ministerijos primesta prievolė, kuri su savanoryste ir gerais darbais turi mažai ką bendro.

„Kai tik artėja mokslo metų pabaiga, prašome šeimos draugų pagalbos - jei turi savo verslą, pasirašo ant tų mokyklos lapų. Dažniausiai sutariame, kad vaikai esą tvarko biuro aplinką, šluoja lapus ir panašiai. Neturime kito pasirinkimo. 

© Planuojant veiklas mokiniams turėtų talkinti klasės auklėtojai. Jie turėtų pateikti rekomendacinio pobūdžio veiklų sąrašą, padėti mokiniams pasirinkti veiklas. Redakcijos archyvo nuotr.

Po pamokų abu sūnūs eina pas matematikos korepetitorių, po to - į būrelius. Grįžta vėlai vakare ir dar ruošia pamokas. Būna, kad net iki 22 val vakaro. Kada tas valandas rinkti? Savaitgaliais, kai jie turėtų ilsėtis nuo visų veiklų?“ - piktinosi mama.

Tai, kad socialinių valandų rinkimas yra labiau formalumas, pripažįsta ir pedagogai bei mokyklų vadovai. Jiems kyla įtarimų, kad kai kurie mokiniai valandas renka nesąžiningai, tačiau tikrinti, kaip yra iš tiesų - nėra laiko, juolab kad ši veikla turėtų būti grįsta savanoriškumu ir pilietiškumu.

Savanoriškai - savo noru

Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos direktorė Živilė Kiškionytė pastebi, kad socialinių valandų rinkimas labai susijęs su tuo, kaip šeimoje auklėjamas vaikas.

Anot jos, gimnazijoje yra vaikų, kurie tų valandų prirenka daugiau, nei yra nurodyta. Kitiems - atvirkščiai, ši prievolė yra tarsi našta ir didelė problema.

Pagal galiojančią tvarką, nesurinkus reikiamų valandų kiekio iki mokslo metų pabaigos, mokinys negali būti keliamas į kitą klasę.

Kai kurios mokymo įstaigos deda daug pastangų, kad jų mokiniams ši prievolė nepakištų kojos.

„Būna, kad leidžiama rinkti valandas ir vasaros atostogų metu. Manau, kad socialinės valandos nėra kažkoks baubas. Vieniems jų yra net per mažai, kitiems - per daug. Yra aktyvių, iniciatyvių vaikų, kurie valandas susirenka per labai trumpą laiką. Jie savanoriauja Raudonajame kryžiuje, kiti talkina įvairioms socialinėms įstaigoms, organizacijoms. Vertinant visada galima rasti tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų“, - svarstė mokyklos direktorė.

Ji pripažino, kad jau pats žodis „savanorystė“ kalba apie tai, kad imtis veiklos žmogus turėtų savo noru, o ne prievarta, tačiau yra, kaip yra - mokyklos privalo vykdyti ministerijos nurodymus.

„Negaliu atsakyti, kiek mokinių iš tiesų sąžiningai vykdo socialinių valandų rinkimą, o kiek sukčiauja. Manau, kad nesąžiningų atvejų tikrai yra. Kita vertus, kalbant apie socialinę, savanorišką veiklą prievolės neturėtų būti“, - svarstė „Vėtrungės“ gimnazijos vadovė Ž. Kiškionytė.

Ministerija mano kitaip

Į „Vakarų ekspreso“ klausimą, ar neplanuojama atsisakyti privalomos savanorystės mokyklose, ŠMSM atsako, kad tokių planų nėra.

„Dabar nesvarstoma išbraukti socialinę-pilietinę veiklą iš ugdymo turinio“, - teigia ŠMSM.

Tėvai įsitikinę, kad socialinių valandų rinkimo panaikinimas leis vaikams augti laisvais, atsakingais ir savarankiškais piliečiais, o savanorystė išliks sąmoningu pasirinkimu, o ne priverstine pareiga.

„Socialinės-pilietinės veiklos į ugdymo programas buvo įtrauktos siekiant ugdyti vaikus aktyviais, atsakingais ir pilietiškais visuomenės nariais. Pagrindinis šios veiklos tikslas nėra priverstinė savanorystė, o socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas. 

Šiose veiklose siekiama ugdyti mokinių pilietiškumą, empatiją, bendrystę, toleranciją, padėti suvokti jų vaidmenį visuomenėje ir kaip gali prisidėti prie jos gerovės, mokytis dirbti komandoje, imtis lyderystės, galiausiai - suteikti galimybes mokiniams pritaikyti teorines žinias praktikoje sprendžiant įvairias situacijas“, - teigia ŠMSM.

Ministerija pažymi, kad „mokykla atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant demokratinę visuomenę, todėl ugdyti vaikų socialines kompetencijas yra taip pat svarbu kaip ir akademinius gebėjimus“.

Mokytojai turėtų padėti

ŠMSM atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant socialinę-pilietinę veiklą mokiniai ir jų tėvai neturėtų būti paliekami vieni. Tiek renkantis ir planuojant, kur ir kokias veiklas mokiniai norėtų atlikti, tiek veiklų įgyvendinimo metu mokiniams turi padėti socialinės-pilietinės veiklos kuratorius (dažniausiai - klasės auklėtojas). 

Jis turėtų pateikti socialinės-pilietinės veiklos atlikimo pavyzdžių, pateikti rekomendacinio pobūdžio veiklų sąrašą, padėti mokiniams pasirinkti veiklas, pasirengti savo veiklos planus, prižiūrėti ir konsultuoti, kaip juos įgyvendinti ar keisti ir t. t.

Socialinės-pilietinės veiklos rekomendacijose nurodoma, kad jei mokiniai neturi galimybės veiklų atlikti už mokyklos ribų, jie jas gali atlikti mokykloje inicijuodami akcijas, projektus ir pan. Pavyzdžiui, inicijuoti atliekų rūšiavimo ar viešų erdvių tvarkymo kampaniją, paramos-tvarumo akciją „Išaugau mokyklinį uniforminį švarką“, organizuoti filmų peržiūrų vakarus, diskusijas aktualiomis temomis, debatus apie, pvz., uniformų poreikį, ir pristatyti jų rezultatus ir siūlymus mokyklos tarybai, sveikos gyvensenos dienas ar sporto varžybas. Tokios veiklos mokinius įtraukia ir ugdo kompetencijas, stiprina mokyklos bendruomenę, leidžia vaikams jaustis jos svarbia dalimi.