Valdžios pažadai: pietinis Klaipėdos aplinkkelis, Jakų žiedas – ar realu artimiausiu metu?

Centrinės valdžios pažadus girdi ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, tačiau jis pastebi, kad nors uostamiesčio problemos seniai žinomos, jų sprendimo tempai vis dar netenkina.

– Pietinio Klaipėdos aplinkkelio klausimas keliamas ne pirmą kartą. Gal primintumėte jo istoriją?

– Pagrindinis akcentas yra tas, kad nuo 1997 metų Klaipėdos miesto bendrajame plane turime numatytą pietinio aplinkkelio projektą. Jis buvo rengiamas daugelį metų ir praktiškai buvo paruoštas iki statybos leidimo gavimo dar 2015-aisiais, tačiau iki šiol nėra įgyvendintas.

Tuo metu projektas dėl įvairių priežasčių sustojo – buvo numatyti tam tikri techniniai sprendiniai, kurie kėlė klausimų, nes pirminiai planai įrengti A lygio kelią tikriausiai buvo pertekliniai. Vėliau atsirado SGD terminalo bei kitų objektų klausimai. Tačiau esmė nesikeičia: apie šį projektą kalbame jau kelis dešimtmečius, nors jis yra gyvybiškai svarbus Klaipėdos miestui jau dabar.

– Kodėl šis projektas toks svarbus?

– Pietinėje miesto dalyje transporto srautai kasmet auga. Jūrininkų prospektu, Šilutės plentu ir kitomis gatvėmis nuolat važiuoja tūkstančiai automobilių, tarp jų – ir sunkiasvoris transportas bei negabaritiniai kroviniai į uostą.

Didelė dalis šio transporto juda ir naktimis. Gyventojai, gyvenantys prie pagrindinių trasų, nuolat patiria triukšmą ir kitą neigiamą poveikį. Žmonių nepasitenkinimas šia situacija yra visiškai suprantamas.

– Ar šiuo metu yra realių ženklų, kad projektas pajudės?

– Pastaruoju metu turėjome konstruktyvių pokalbių su Susisiekimo ministerija ir viceministre Dovile Sujetaite, atsakinga už kelių infrastruktūrą. Paprašėme, kad į projektavimo procesą būtų aktyviai įtraukti ir savivaldybės specialistai, nes be miesto dalyvavimo tokio masto projekto kokybiškai parengti neįmanoma.

Gavome patikinimą, kad bus siekiama spartinti procesus ir ieškoti sprendimų, kaip šį projektą įgyvendinti kuo greičiau.

– Tačiau šiuo metu skelbiama, kad projektas galėtų būti įgyvendintas tik apie 2034 metus.

– Toks terminas visiškai netenkina. Mano vertinimu, tai yra nepriimtina.

Aš ir premjerei aiškiai pasakiau: specialiajam planui parengti nereikia pusantrų metų – užtenka pusmečio, jeigu yra politinė valia ir noras dirbti.

Mes jau turime daug reikalingų dokumentų, taip pat 2015 metais parengtą pietinio aplinkkelio projektą, kurį galima adaptuoti dabartiniams poreikiams. Jei procesai būtų organizuojami efektyviai, specialųjį planą būtų galima patvirtinti per šešis mėnesius.

– Koks, jūsų nuomone, būtų realus projekto įgyvendinimo terminas?

– Jei specialusis planas būtų sutvarkytas per pusmetį, po to sektų projekto korekcijos ir statyba.

Kalbame apie maždaug šešių–septynių kilometrų ilgio kelią. Toks objektas, turint pakankamą finansavimą, galėtų būti įgyvendintas per maždaug pusantrų metų.

Žinoma, papildomai reikėtų sutvarkyti kelio Klaipėda–Šilutė atkarpas nuo Šernų sankryžos iki Jakų žiedo bei rekonstruoti patį Jakų žiedą. Visa tai realiai galima padaryti per dvejus metus.

Jeigu būtų priimti reikalingi sprendimai, pietinį aplinkkelį būtų galima turėti apie 2031 metus.

– Ar pietinio aplinkkelio projektas neturėtų būti siejamas su pietinės uosto dalies plėtra?

– Mano vertinimu, šių projektų nereikėtų dirbtinai susieti.

Pietinis aplinkkelis reikalingas jau dabar – nepriklausomai nuo to, kokie ateities uosto plėtros scenarijai bus pasirinkti.

Vien iš vieno terminalo išvažiuoja apie 150 sunkiasvorių automobilių per valandą. Tai milžiniški srautai, kurie šiandien važiuoja miesto gatvėmis.

– Ar jaučiate, kad dabartinė Vyriausybė girdi jūsų argumentus?

– Galiu pasakyti atvirai – su dabartine Vyriausybe randame daugiau bendros kalbos nei anksčiau.

Matau daugiau supratimo ir noro ieškoti sprendimų. Tikiuosi, kad visi atsakingi asmenys ras valios šį kelis dešimtmečius planuotą projektą pagaliau įgyvendinti.

Noriu pabrėžti: šis projektas svarbus ne tik Klaipėdai. Jis svarbus visai Lietuvai.

Klaipėda aptarnauja ne tik savo gyventojus – čia yra uostas, SGD terminalas, strateginiai energetikos objektai, karinio mobilumo infrastruktūra. Tokios apkrovos neturi nė vienas kitas Lietuvos miestas.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Jakų žiedas - per ketverius metus

Bronius Markauskas: Jakų žiedo darbai galėtų prasidėti anksčiau

Balandžio pradžioje Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas taip pat susitiko su susisiekimo ministru Juru Taminsku, viceministre D. Sujetaite ir „Via Lietuva“ generaliniu direktoriumi Martynu Gedaminsku bei aptarė svarbius vietos infrastruktūros klausimus.

Tarp aptartų temų buvo ir Jakų žiedo rekonstrukcija.

„Jo tvarkymo darbus planuojama pradėti anksčiau – galbūt 2027-aisiais, o baigti 2030 metais. Tikimės, kad ministro ir komandos ambicijas lydės sėkmė ir projekto įgyvendinimo neteks laukti dar vieną dešimtmetį“, – po susitikimo mintimis dalijosi B. Markauskas.