Valdžios sprendimas - smūgis mokykloms ir darželiams

Mokyklų ir darželių vadovų teigimu, šis sprendimas yra nelogiškas ir skaudus, nes tūkstantines sumas įstaigos investuodavo į vaikų mokymosi kokybę, ugdymo projektus, klasių ir darželių grupių modernizavimą, įvairius renginius, išvykas ir ekskursijas. 

Mokykloms siūloma kurti paramos ir labdaros fondus, tačiau jų kūrimas - tai galvos skausmas įstaigoms ir papildomas darbas tėvams.

Prašys tėvų ir verslininkų

Klaipėdos „Versmės“ progimnazija pernai iš GPM paramos surinko beveik 9 000 eurų. Mokyklos vadovė Gražina Pocienė dienraščiui kalbėjo, kad šis sprendimas įstaigą skaudžiai palietė. 

Iš paramos mokykla kasmet mokiniams organizuodavo įvairias išvykas, įvertindavo mokinius įvairiais prizais už pasiekimus, skirdavo dalį paramos lėšų įvairių tarptautinių projektų vykdymui finansuoti.

„Savivaldybės biudžete ir mokinio krepšelyje nėra numatyta eilučių šiems dalykams, tad mes naudodavome GPM paramą ir gyvenome ramiai, tvarka buvo nusistovėjusi. 

Dar neradome sprendimo, ką daryti. Kurti fondus, kaip dabar mums rekomenduoja, tikrai neskubėsime, nes tai yra papildomas darbas tėvams. Kas tą fondą administruos? Mokykla pagal įstatymus to daryti negali, o tėvai vargiai ar norės papildomos atsakomybės ir darbo“, - sakė G. Pocienė.

Jai visiškai neaiškūs tokio sprendimo motyvai.

„Kyla dvejopos mintys. Jei buvo galvota apie nevyriausybines organizacijas, kad joms ta parama turėtų atitekti, tai juk žmonės patys savanoriškai pasirinkdavo, kam skirti tuos 1,2 proc. 

O gal čia tiesiog lobistų sugalvota taktika, kad parama atitektų tam, kam reikia? Jei mokyklos turėtų tokį finansavimą, kad nebereikėtų įstaigų vadovams sukti galvų, iš kur gauti papildomų lėšų, tai nepasitenkinimo nebūtų, bet juk mes žinome, kokia yra realybė ir kad mokytojo profesijos prestižas bei švietimo sistemos prioritetai yra tik skambūs lozungai“, - svarstė „Versmės“ progimnazijos vadovė.

Anot jos, netekus galimybės gauti paramos iš GPM, įstaiga tikrai neatsisakys suplanuotų veiklų ir sumanymų. Teks kreiptis į tėvus, uostamiesčio verslininkus.

„Tėvai bus nepatenkinti, o mes vaikams juk nepasakysime - nuo šiol jokių papildomų veiklų, jokių prizų, jokių išvykų. Visi žinome, kad Lietuvoje švietimas nemokamas, bet prie kokybiško švietimo tėvai turės prisidėti“, - mano G. Pocienė.

Praėjusiais metais 88 Klaipėdos biudžetinės mokymo įstaigos Klaipėdoje gavo apie 250 tūkst. eurų GPM paramos. Šie pinigai dažniausiai buvo naudojami vaikų ugdymo kokybei gerinti, klasių ir darželių grupėms modernizuoti, įvairiems projektams ir ekskursijų išlaidos apmokėti.

Nesugalvojo, ką daryti

Klaipėdos darželio-lopšelio „Eglutė“ direktorė Angelė Aniulė dienraščiui sakė, kad kasmet iš GPM paramos įstaigai pavykdavo surinkti nuo pusantro iki kelių tūkstančių eurų.

Darželinukų tėvai geranoriškai atsiliepdavo į įstaigos prašymą paremti darželį skiriant 1,2 proc. GPM. Iš surinktos paramos „Eglutė“ įkūrė įvairias erdves darželinukų ugdymui ir poilsiui, gerino įstaigos higienines sąlygas.

„Šios lėšos buvo labai reikalingos ir tikslingai panaudojamos. Dar nežinome, ką toliau darysime. Rengsime susitikimą su kolektyvu, tėveliais, ieškosime būdų, prašysime paremti asmeniškai“, - kalbėjo A. Aniulė.

Anot jos, darželyje nuolat vyksta įvairūs renginiai, ugdomosios veiklos, būna, kad atsiranda ir nenumatytų išlaidų, kurias įstaiga iki šiol padengdavo iš GPM paramos.

„Tiesiog liūdna, nes šis sprendimas pirmiausia palies tėvelius, iš kurių įstaigos prašys asmeninės paramos, o mes esame priversti peržiūrėti savo planus, galbūt kai kurių teks atsisakyti“, - svarstė darželio vadovė A. Aniulė.

© Gautą paramą darželiai panaudodavo įvairioms veikloms, renginiams ir įstaigos erdvėms atnaujinti. Nuo šių metų kai kurios įstaigos peržiūrės veiklų planus, svarstys, kokių atsisakyti, nes lėšų, netekus GPM paramos, gali ir neužtekti. Redakcijos nuotr.

Fondo steigti neketina

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovė Daiva Križanauskaitė dienraščiui kalbėjo, kad įstaiga iš GPM surinkdavo ne itin daug - apie 3 000 eurų kasmet, tad tiesiog priims šį sprendimą kaip faktą.

Paramos fondo gimnazija steigti neketina, nes iki šiol tenkinosi ir kitomis rėmimo formomis - kreipdavosi į besimokančių vaikų tėvus, verslo įmones.

„Juk jau ir anksčiau žinojome, kad šis sprendimas įsigalios nuo šių metų. Seimas nubalsavo prieš dvejus metus. Aišku, mums būtų geriau turėti tų papildomų lėšų, kurias galima skirti einamiesiems reikalams, mokinių skatinimui, bet išsiversime ir su tuo, ką turime“, - didelių problemų nemato gimnazijos vadovė.

Vadina absurdu

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas dienraščiui teigė, kad asociacija jau parengė ir įteikė raštą naujai valdžiai su prašymu peržiūrėti nuo šių metų įsigaliojusį įstatymą ir naujos tvarkos atsisakyti.

Pasak jo, įstatymas yra neteisingas ir diskriminuojantis.

© Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas teigia, kad įstatymas yra didelis nesusipratimas. Asociacija raštu kreipėsi į naują valdžią, prašydama nediskriminuoti biudžetinių mokymo ir ugdymo įstaigų. KTU inžinerijos licėjaus nuotr

„Pati idėja yra tokia, kad ši 1,2 proc. GPM parama buvo skirta remti nevyriausybines organizacijas, tačiau Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse buvo sudaryta galimybė gyventojams savanoriškai tą 1,2 proc skirti įstaigoms, kurias jie patys nori paremti. 

Gyventojai rėmė mokyklas, darželius ir būrelius, kuriuos lanko jų vaikai. Buvusi valdžia nutarė, kad biudžetinės švietimo įstaigos ir taip gauna milijoninį finansavimą iš valstybės ir esą joms pakanka, tad naujas įstatymas turėtų būti naudingas nevyriausybinėms organizacijos. 

Bet štai kur esmė - didelė GPM dalis yra nepaimama, o mokykloms ir biudžetinėms įstaigoms trūksta finansavimo. Užuot lėšas mėginus pritraukti, įvedamas papildomas ribojimas“, - piktinosi D. Žvirdauskas.

Jis sako, kad dabar mokyklas ir darželius atakuoja teisininkai, siūlantys steigti labdaros ir paramos fondus. Tačiau tai - ne išeitis.

Papildomi rūpesčiai ir biurokratija

D. Žvirdauskas sako, kad prieš kelerius metus jo vadovaujamame KTU inžinerijos licėjuje tėvai įkūrė paramos fondą.

„Tam, kad būtų galima paimti fondo lėšas, būtinas fondo valdybos sutikimas. Ta valdyba, sudaryta iš tėvų, nuolat keičiasi, nes vaikai užauga ir palieka mokyklą. 

Absoliuti biurokratija. Jei norime iš fondo paimti lėšų, sakykime, kokiems prizams, tai turime rašyti fondui paraišką, fondas sprendžia, duoti tų lėšų ar neduoti. 

Kai mes turėjome galimybę gauti GPM paramą, tai be jokių biurokratinių kliūčių lėšas naudojome ten, kur buvo tikslinga. Pavyzdžiui, mūsų licėjuje GPM paramos dalį naudojome teisininkų konsultacijoms apmokėti. 

Gaudavome sąskaitą ir ramiai sau apmokėdavome. Dabar gi teks pildyti šūsnis dokumentų ir vėl nerti į biurokratijos raizgalynus“, - emocijų neslėpė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Anot jo, dar sudėtingiau yra darželiams, nes šias įstaigas vaikai lanko tik 2-3 metus, tad paramos fondo valdyba turėtų keistis nuolat.

„Ir tik tam, kad pritrauktų kokius kelis tūkstantėlius eurų paramos? Kas išdrįs imtis tokios nesąmonės?“ - retoriškai klausė D. Žvirdauskas.

Jis svarsto, kad galbūt nauja tvarka buvo „tam tikro, savo politinio elektorato pamaitinimas“, nes, jo nuomone, nevyriausybinės organizacijos visada labiau palaikė „politinę dešinę“.

Norėjo, kaip geriau, išėjo, kaip visada?

Pataisas, pagal kurias iš valstybės biudžeto išlaikomos mokyklos, vaikų darželiai, bibliotekos ar gydymo įstaigos, taip pat garažų, daugiabučių, sodininkų bendrijos nuo 2025 bus išbrauktos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos gavėjų sąrašo, Seimas priėmė dar 2022 metais. Įstatymas įsigaliojo nuo šių metų sausio.

Nuo šiol 1,2 proc. GPM gali būti remiamos tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.

Įstatymo pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas akcentavo, kad šis paramos būdas turi būti skirtas nuo valstybės ir savivaldybių nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų plėtrai, pilietinei visuomenei stiprinti. Anot jo, biudžetines įstaigas bus galima remti kitais būdais.

Tik priėmus įstatymo pataisas, dauguma Lietuvos mokyklų vadovų pokyčius vertino neigiamai ir vadino diskriminuojančiais.

Iki šiol dalį sumokėto GPM buvo galima skirti biudžetinėms ar nevyriausybinėms organizacijoms (iki 1,2 proc.), politinėms partijoms (iki 0,6 proc.), profsąjungoms (iki 0,6 proc.) ar meno kūrėjams (iki 1,2 proc.).

Prašymą skirti dalį GPM reikėjo pateikti iki gegužės 2 d. per VMI Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS).