Vokiečių kalbos galima mokytis ir miške

Šio projekto tikslas - sukurti kalbos mokymo(si) lauke metodinę medžiagą, parengti vokiečių kalbos mokytojams mokymus, skatinti mokinius daugiau judėti, ugdyti aplinkosaugines kompetencijas, didinti sensorinę stimuliaciją, taikyti tarpdalykinę integraciją, ugdyti socialines kompetencijas bei gerinti mokinių sveikatą.

Projekto metu mokytojos ne tik kūrė ir išbandė metodinę medžiagą, bet ir organizavo mokymus Klaipėdos regiono vokiečių kalbos mokytojams ir mokytojoms.

Pedagogai supažindinti su visiškai paruošta mokymo medžiaga, skirta įvairioms mokinių amžiaus grupėms bei pritaikyta įvairiems kalbos mokėjimo lygiams.

Metodinės mokymosi lauke medžiagos temos yra įvairios. Svetainėje deutsch.info-Lehrerportals greitai bus galima rasti įvairių pamokų ar pamokų ciklų temoms: „Miške“, „Mokyklos kieme“, „Parke“, „Mieste“.

Mokantis kalbos lauke, pamokos vyksta už klasės ribų, mokiniams yra skiriamos tikslingos ir prasmingos komunikacinės užduotys. Čia yra svarbi tiesioginė mokinio patirtis ir visų sensorinių pojūčių stimuliacija. Ugdant mokinius lauke ypač svarbi yra refleksija, nes ji yra reikšminga jungtis tarp naujų ir senų žinių ir skatina verbalinį ir neverbalinį kalbos suvokimą.

Lauke kalbos mokomasi pasitelkiant tiesioginę patirtį, jausmus, veiksmus ir mintis. Remiantis posakiu: „Jeigu ugdymas yra gyvenimas, jo negalima izoliuoti nuo aplinkos, kurioje tas gyvenimas vyksta“, galima teigti, kad mokantis kalbų natūralios aplinkos faktorius yra itin svarbus, nes žmogaus atsiskyrimas nuo natūralios aplinkos yra viena iš aplinkosaugos krizių priežasčių.

Ugdymo lauke kriterijai: integracija (tai nėra tik pamokos perkėlimas į lauką), vientisa visuma (tarpdalykinė integracija), potyriai (leisti patiems išbandyti), pamokos laiko efektyvumas.

Hermano Zudermano gimnazija šiame projekte dalyvauja kartu su partneriais iš Slovėnijos, Kroatijos ir Vokietijos.

Nuotr.: Projekto kūrėjos (iš kairės į dešinę) - Neringa Tallat-Kelpšaitė Dapšienė (Lietuva), Tatjana Lubej (Slovėnija), dr. Melanija Larisa Fabčič (Slovėnija), Maja Cimerman Sitar (Slovėnija), Marina Vuković (Kroatija), Jovita Ežerinskienė (Lietuva), prof. Alja Lipavic Oštir (Slovėnija).