Ar verta perkelti sovietų karių palaikus

Vyriausybei patvirtinus naują tvarką dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos ir kitų šalių, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos paženklinimo, nuo šiol savivaldybės turės ne tik aiškų teisinį algoritmą, bet ir valstybės finansavimą.

Vieniems palaikams perkelti – 1 tūkst. Eur

Ligi šiol, norint iškelti sovietinių karių kapavietes iš reprezentacinių aikščių, savivaldybės susidurdavo su teisine aklaviete, nes trūko aiškaus reglamentavimo ir finansavimo modelio. Naujoji tvarka šias problemas, tikėtina, padės išspręsti, suteikus konkretų veiksmų planą.

„Patvirtinta tvarka leidžia ne tik užtikrinti pagarbą žuvusiųjų palaikams ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, bet ir apsaugoti viešąsias erdves nuo totalitarinių režimų ideologijos ženklų. 

Svarbu ir tai, kad numatytas konkretus finansavimo mechanizmas – valstybė padengs išlaidas, neviršijančias 15 bazinių socialinių išmokų (BSI – dabar 70 Eur) dydžio, taigi – 1 tūkst. 50 Eur vieniems kario palaikams perkelti“, – teigiama Vyriausybės pranešime.

Palaikų perkėlimo procesas gali būti pradėtas tik po to, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras priima sprendimą, kad konkreti laidojimo vieta propaguoja totalitarizmą. 

Gavusi tokią išvadą, savivaldybė privalo sudaryti specialią tarpinstitucinę komisiją, kurią sudaro konkrečios savivaldybės, Lietuvos gyventojų genocido centro ir rezistencijos tyrimo centro, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų ir Kultūros paveldo departamento atstovai. Būtent ši komisija pateikia siūlymus dėl perkėlimo. 

Prieš galutinį savivaldybės tarybos sprendimą Užsienio reikalų ministerija apie planus informuoja ir atitinkamą užsienio valstybę.

Palaikai turi būti perkeliami į veikiančias kapines, kuriose palaidoti ir kiti Antrojo pasaulinio karo kariai. Kartu su palaikais perkeliami ir buvusios laidojimo vietos ženklai, tačiau naujoje vietoje privaloma pateikti ir objektyvią istorinę informaciją apie objekto ryšį su totalitariniais režimais.

Sykį jau buvo perlaidoti

Šis Vyriausybės sprendimas labiausiai aktualus Salantų žmonėms, mat, žuvusieji per Antrąjį pasaulinį karą perlaidoti pačiame miesto centre, palaikus perkėlus iš Salantų parko ir kitų vietų. 

Kapinių viduryje buvo sumūrytas galingas postamentas, ant kurio užkeltas sovietų tankas, vos prieš dešimtmetį išgabentas į Orvidų sodybą Gargždelės kaime. Tačiau baltai nudažytas betoninis griozdas pagrindinėje miesto gatvėje taip ir liko stovėti kaip praeities šmėkla.

Salantiškis Aloyzas Pocius sakė prisimenąs savo dėdės Juozo pasakojimą, kaip jam tekę karių palaikus, kurie iš pradžių buvo palaidoti Gargždelės kapinėse stačiatikiams skirtoje vietoje, netoli koplyčios, perkelti į centrą. „Pirmiausiai atgabeno tanką, pastatė centre, o po to greta formavo kapines. 

Suvaryti žmonės kasė duobes, stovėjo „samagono“ kanistras, kad nuplautų smarvę. Sakė – negiliai tebuvę užkasti, palaikai smego lyg košė. Kiek jų dalių tebuvo perlaidota, kas bepasakys. Toje kapinių vietoje vėliau laidojant žmones, buvo atrasta sluoksniais sukastų kaulų“, – pasakojo salantiškis.

Norėtų, kad nugriautų postamentą

A. Pociaus manymu, palaikų dabar liesti nebereikėtų – ir taip kaulai jau išbarstyti, o postamentą sykį jau bandė išardyti, kai nukėlė tanką: „Nepavyko – viduj pilna armatūros. Jei pradėsi galinga technika griauti, subyrės gretimai stovintis smetonmečio namas.“

Pastate, priešais kapines, parduotuvę turintis verslininkas Kazys Daugintis mano, kad kapines reikėtų paversti ramybės parku, o postamentą – nugriauti.

„Baisus griozdas mieste. Pernai per „raudonąsias“ šventes dar uždegdavo žvakes, bet šiemet jų jau nebuvo“, – pastebėjo vyras.

Greta kapinių, kaip teigė, nuo 1956-ųjų gyvenanti Veronika Maksvytienė prisiminė, kad anksčiau kapinės būdavo prižiūrimos, nuolat žydėjo gėlės.

„Nebeliko pagarbos mirusiesiems – man jie netrukdo, tegul ilsisi ramybėje.

Manyčiau, kad būtų geriau nuimti antkapius, užsodinti žolę ir įrengti vieną atminimo lentą. Reikėtų nuimti postamentą, Salantų krašte tiek daug skulptorių, – galėtų kažką gražaus vietoj jo sukurti“, – samprotavo V. Maksvytienė.

Kretingoje karių kapinės – už centro

Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė sakė, kad kapinės yra apželdintos, jos manymu, grubios intervencijos į miesto aplinką nesą, tačiau išlikęs giliai įbetonuotas postamentas yra vizualinė tarša. 

„Miesto bendruomenė vis kelia problemą dėl postamento, tačiau, kai kalbama apie kapines, žmonės išlaiko pagarbą mirusiesiems. Gal kituose miestuose sovietų kapinės yra ryškus svetimkūnis, bet pas mus jos labiau primena parką. Sovietiniai užrašai jose jau anksčiau nuimti“, – kalbėjo seniūnė.

Tačiau, ji patikino, jei bendruomenė nuspręs, kad kapines reikėtų tvarkyti, jos pageidavimą vykdys.

„Žuvusiuosius užkasdavo įvairiose vietose. Manoma, kad Kretingos dvaro parke taip pat buvo palaidojimų, nes arti buvo karo lauko ligoninė. Vėliau ir kitų karių palaikus iš centro perkėlė į tą vietą, kad būtų pagarbiau, nes senąjį Tiškevičių parką norėta paversti pagrindiniu miesto parku. 

O Salantuose įvyko atvirkščiai – palaikus iš parko ir iš kitur iškeldino į miesto centrą, matyt, nuspręsta, kad žuvusieji taip bus pagerbti labiau“, – kalbėjo Kretingos istoriją gerai žinantis skaitytojas, prašęs neviešinti pavardės.

Vertėtų atlikti rekonstrukciją

Netrukus bus pradėtas tvarkyti Kretingos dvaro parkas – rengiami želdynų tvarkymo, takų ir apšvietimo įrengimo projektai. Šio kultūros paveldo objekto laukia kone 4 mln. Eur vertės investicija. 

Parko tvarkytojų vizija – kad jame neliktų sovietinio palikimo, išdarkiusio pirmykštį dvaro parko vaizdą. Į parko pakraštį perkeltos sovietų karių kapinės – taip pat akivaizdus svetimkūnis. 

Atsidūrusios judrioje pakelėje tarp Palangos ir Šiaulių, jos nekelia ir pagarbos žuvusiems kariams. Tad yra svarstymų, galbūt joms atsirastų derama vieta Petrikaičių kapinėse.

Tačiau Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys mano, kad naujasis Vyriausybės sprendimas labiau susijęs su tais miestais, kuriuose sovietų karių kapinės yra centre. 

„Mūsų atveju, nėra tikslinga mėtyti pinigus: abejoju, ar užtektų tų žadamų lėšų, nes prireiktų atlikti archeologinius tyrimus, kasimo ir įamžinimo darbus.

Kretingoje karių kapinės yra parko pakraštyje, manyčiau, kad vertėtų atlikti jų rekonstrukciją, paženklinat šią vietą ir pateikiant konkrečios istorinės informacijos“, – įsitikinęs R. Žiubrys.

Seimo narė Violeta Turauskaitė taip pat mano, kad mirę žmonės nekenkia, jų palaikų nereikėtų judinti – kapinėse tik reikėtų nuimti sovietinius simbolius.

Kretingos rajono paminklotvarkininkės Modestos Genytės pateiktais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapinėse Kretingoje palaidota 214 karių (72 plokštės, kuriose iškaltos 213 pavardės ir 1 plokštėje užrašas lietuvių-rusų kalba „Nežinomas karys"). 

Palaidojimo vieta Salantų mieste įrengta 1944 m., perkėlus Sovietų Sąjungos karių palaikus iš visos Salantų apylinkės. Palaikai pervežti iš Gargždelės kapinių, Salantų parko ir kt. vietų. Palaidojimo vietoje yra 41 paminklinė plokštė, ant kurių iškaltos 288 žuvusių karių pavardės.