Išdegino atliekant „burnautą“
Išdeginto asfalto nuotraukomis viešai pasidalinti suskubęs šukiškis Tomas Mikelkevičius tvirtino, kad šis atvejis – nebe pirmas: po kiekvieno savaitgalio likdavę padangų žymių, tačiau šįkart – išdegintos rėvos.
„Tai – jau ne paprasto ekstremalaus greičių mėgėjų pasivažinėjimas, vadinamasis driftingas, o, kaip dalijosi žmonės, „burnout“, arba „burnautas“, kada padangos sutepamos tepalais, ir, pasiekus maksimalų greitį, iš po jų lekia ugnis, kyla dūmai, ir lieka išdegęs asfaltas“, – populiariai naują reiškinį keliuose paaiškino šukiškis.
Išvydę T. Mikelkevičiaus paviešintas nuotraukas, skaitytojai pradėjo diskutuoti: gal buvo paklotas prastos kokybės asfaltas, jeigu taip sugadintas, savo nuomones išsakė ir apie „burnautą“ išmanantys socialinių tinklų sekėjai. GK Gintaras rašo, kad ir geros kokybės asfaltą galima sugadinti, darant „burnout“: „Net ir aukštos kokybės asfaltas gali būti pažeistas, jei sąlygos tam yra palankios.
Tiesa, geras asfaltas yra atsparesnis, tačiau nėra nepažeidžiamas. Kodėl „burnout“ gali sugadinti gerą asfaltą? Nes didelė šiluma suminkština asfaltą, asfalto rišiklis (bitumas) minkštėja nuo maždaug 120–150°C.“
GK Gintaro teigimu, atliekant „burnout“, padangos ir trintis gali įkaitinti paviršių iki 300–400°C.
Ir kokybiškas asfaltas minkštėja nuo tokios kaitros — ypač, jei lauke karšta, o tamsi danga sugeria daugiau saulės šilumos. „Didelis sukimo momentas + lipnios padangos = fizinė žala.
Galingas automobilis su didelio sukibimo padangomis gali „įkasti“ suminkštėjusį asfaltą, išplėšti dalį akmenukų ar net išgremžti paviršių. Be to, net ir aukštos kokybės asfalte būna mikrodefektų – asfaltas visada turi mikroskopinių oro tarpelių, kurie nuo kaitros ir jėgos gali išplėsti ir sukelti paviršiaus trupėjimą, smulkius įtrūkimus ar duobutes, ypač – jei asfaltas buvo neseniai paklotas.
Tačiau ir anksčiau kokybiškai paklotas asfaltas gali būti pažeistas „burnout’u“, jei buvo karšta diena ir buvo panaudotas galingas automobilis“, – rašė GK Gintaras.
Jo nuomonę palaikė ir nuotraukas išvydęs Šarūnas Montvydas: „Tai – tipiškos „burnout“ žymės, asfalto kokybė čia nė prie ko.“
Ne saviraiškos laisvė, o – chuliganizmas
Sugadintas maždaug 3 km ruožas eina per mišką, abipus nėra sodybų, tad ekstremalai ją ir pasirenka. Šukės gyventojai, pasak T. Mikelkevičiaus, nemato ir negirdi, kas vyksta naktį. Ir tai esą jau nebe pirmas kartas, tik šįsyk prasiausta ypač brutaliai: sugadintas kelias, priklausantis valstybinei įmonei „Via Lietuva“, kurį jai ir teks taisyti, antraip žiemą žmonės važiuotų tarsi krateriais.
Jį palaikė socialiniuose tinkluose atsiliepusi įžvalgi Marina Burneikienė: „Būtent tai – nebe pirmas kartas. Ir labai apgailėtina, kad čia ne svetimi iš kažkur atvykę taip daro, o savi, kurie kasdien šiuo keliu ir važiuoja. Bet juk neisi naktį jų gaudyt, nes normalūs žmonės naktimis miega.
Bet į ką turėtų kreiptis „Via Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, galėsiu pasidalinti.“ T. Mikelkevičiui keista, kad kai kurie žmonės bando pateisinti tokį kelių chuliganų elgesį, neva tai jų saviraiškos laisvė: „Kažkokie kliedesiai: gyvename visuomenėje, tarp žmonių.
Keliai yra visų bendras turtas, o ne jų privati nuosavybė. Ir tai jokia saviraiškos laisvė, o chuliganizmas, sąmoningas visuomenės turto gadinimas, todėl turi būti taikoma atsakomybė už savo veiksmus.“
Jo nuomone, tam, kad būtų pašalintos pasekmės, reikia, kad „Via Lietuva“ atstatytų kelio dangą, išsiaiškintų piktybiškus pažeidėjus, kurie atlygintų žalą, o policijos pareigūnai savaitgalio naktimis tame kelyje vykdytų reidus.
Apeliuojama į visuomenės sąmoningumą
Darbėnų seniūnijos seniūno Alvydo Poškio teigimu, kelias į Šukę buvo paklotas asfaltu prieš kelerius metus: vieta, kurią pamėgo kelių ereliai, jiems patogi, nes nuošali, savaitgaliais joje nėra intensyvaus eismo. „Matyt, dėl to ją ir pasirinko.
O šiaip nuo driftingo stipria kenčia ir seniūnijos žvyrkeliai – nugreideriuojame, o kitądien pravažiuoji – kelias išmaitotas. Jaunimas prisipirkęs pigių galingų „bimbalų“ su galiniais varomais ratais ir išlekia į trasas juos išbandyti. O „išbando“ taip, kad pakelėse ir grioviuose net išbarstytų detalių atrandame“, – kalbėjo seniūnas
Pagauti tokius, ypač siautėjančius naktį, jo manymu, yra gana sudėtinga: „Suprantama, kad ir policijos pareigūnai neturi galimybių visais atokesniais keliais važiuoti ir pernakt lūkuriuoti, nes turi rimtesnių darbų. Kamerų visuose keliuose nesustatysi, nes nėra komunikacijų.
Todėl, seniūno manymu, optimaliausia išeitis: pamačius ar išgirdus fotografuoti, filmuoti taip, kad matytųsi automobilių valstybiniai numeriai, ir pranešti pareigūnams apie pažeidimus el. paštu epolicija.lt.
„Kiekvienas turime mobiliuosius telefonus, nereikia pyktis su pažeidėjais, lįsti jiems į akis, baiminantis galimo keršto. Tiesiog nutaikyti momentą ir užfiksuoti. Be to, ne vakuume gyvename: matome, kas dedasi aplinkui. Tiesiog reikia labiau susitelkti ir būti visuomeniškais patiems, nelaukiant, kol už mus kažkas kažką padarys“, – sakė jis.
Gal reikėtų specialios trasos
Kretingos policijos komisaras Algirdas Budginas taip pat mano, kad viename būryje visi esame stipresni, negu 40 pareigūnų – šiuo atveju, žmonės gyvenvietėje turėjo išgirsti iš tolo riaumojant automobilius, cypiant padangas: „Mes savo pajėgomis nukreipti patrulius galime tais atvejais, kai pranešama konkreti informacija.
Jei šiuo atveju mus pasieks gyventojų raštiškas skundas, domėsimės situacija ir bandysime atsekti pažeidėjus.“
Tačiau, komisaro manymu, tol, kol žmogus neįsisąmonins, kad gyvena ne vienas, kad ne vien apie jį sukasi pasaulis ir kad ne taip reikia įrodyti, jog esi „kietas“, situacijų, kai gadinamas kitų žmonių gyvenimas, išvengti sudėtinga.
Paklaustas, kaip mano, galbūt azartiškam jaunimui reikėtų įrengti specialų stadioną ar trasą, kur jie galėtų „išsidraskyti“, A. Budginas atsakė, kad tam reikėtų atlikti poreikio analizę, skaičiavimus, kiek kainuotų įranga, apsauga ir kas tai finansuotų.
„Siūlyčiau tokiems greičio ir azarto mėgėjams burtis į bendruomenę ar klubą, ieškoti galimybių – galbūt juos priimtų specializuotos vairavimo mokyklos, gal prisidėtų kitos institucijos. Kažkada galvota, galbūt tam tiktų motobolo aikštė, tačiau ši idėja neišsivystė“, – kalbėjo komisaras.
Kretingos rajono mero Antano KALNIAUS komentaras:
„Tokios situacijos, kaip ši, yra mūsų visuomenės kultūros rodiklis. Kokie esame, tokie esame. Nemanau, kad kaimynai ar pažįstami nemato, kas vyksta greta. Chuliganai sugadina kelius, o paskui piktinasi, kad kelių būklė prasta. Ir taip daro gal visai ne jaunimas, o suaugę dėdės, kurie taip supranta azartą, nors yra sporto salės, kur jie galėtų išsikrauti. Savirealizacijai yra daugybė erdvių.
Driftingas yra specifinė sritis: jeigu privatininkai matytų tam poreikį, jie įrengtų specialias trasas. Tai yra ne Savivaldybės funkcija – mes investuojame į sporto aikštynus ir sales, kurie tarnauja plačiam visuomenės ratui.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą