Gargždai lietaus vandenį iš problemos pavertė pranašumu

Gargždų centre esančiame Minijos slėnyje šiais metais įrengtas bandomasis tvenkinys, kuriame perteklinis lietaus vanduo kaupiamas antriniam panaudojimui ir gali būti naudojamas kelių ir gatvių drėkinimui, gaisrų gesinimui ar kitiems tikslams.

Tikimasi, kad toks vandens panaudojimas ne tik taps geru pavyzdžiu visam regionui, bet ir padės vietos gyventojams apsisaugoti nuo klimato kaitos padarinių.

Vanduo kaupiamas ir valomas

Apie 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto ir 4,3 metro gylio specialiai lietaus vandens kaupimui įrengtas tvenkinys Gargžduose – projekto „WaterMan“, vienijančio 6 Baltijos jūros regiono šalis, dalis.

Surenkamas kritulių vanduo išvalomas natūraliu, dviejų pakopų filtravimo principu ir vėliau panaudojamas kitiems tikslams – miesto želdynų laistymui, gatvių drėkinimui ar net gaisrų gesinimui, tvenkinio vandenį bendrovė „Klaipėdos rajono energija“ jau panaudojo pralaidų vamzdynų valymui.

Be to, taip sprendžiama lietaus vandens pertekliaus miesto nuotekų tinkle bei kanalizacijoje problema bei taupomas vanduo, kuris gali būti panaudojamas kaip geriamasis.

Klaipėdos rajono savivaldybės partneris šiame projekte – Klaipėdos universitetas (KU) – skaičiuoja, kad taip kasmet galima sutaupyti šimtus kubinių metrų geriamojo vandens, kuris iki šiol buvo naudojamas augalų laistymui ir kitoms reikmėms.

„Taupant geriamąjį vandenį ir jį pakeičiant išvalytų paviršinių nuotekų pakartotiniu naudojimu visuomeninėms Gargždų miesto viešųjų erdvių laistymo reikmėms, kasmet planuojame sutaupyti apie 300 kubinių metrų ir daugiau sunaudojamo geriamo vandens Gargždų miesto viešosiose erdvėse laistomiems gėlynams, krūmams, medžiams bei galimai kitiems tikslams – gatvių laistymui, kitam“, – sako KU Jūrų tyrimų instituto projektų vadovas Valdas Langas.

© Asociatyvi Pexels nuotr.

Pirmieji Lietuvoje

Projekto „WaterMan“ partneriai iš Danijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Švedijos ir Vokietijos parengė pakartotinio nuotekų vandens naudojimo strategijas, kuriose išbandoma 11 bandomųjų iniciatyvų, o remiantis Gargždų pavyzdžiu ši strategija taps pagrindu praktiniams sprendimams ir rekomendacijoms, kurias bus galima taikyti ir kitose Klaipėdos regiono teritorijose – to siekia KU, kartu su asociacija „Klaipėdos regionas “ bei Klaipėdos rajono savivaldybe.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sako, kad dalyvaudami šiame projekte Gargždai  pademonstravo inovatyvų gamtos išteklių panaudojimą.

„Džiaugiuosi, kad šis projektas iš idėjos virto realiu pavyzdžiu, kaip galima atsakingai ir išradingai naudoti gamtos išteklius. Tai – modernus ir tvarus sprendimas, kuris parodo, kad savivaldybė gali būti inovatyvi. Vis dėlto ateityje mums būtina žengti dar toliau – ieškoti bendrų sprendimų ir sukurti visoms Klaipėdos regiono savivaldybėms bendrą potvynių valdymo strategiją“, – sakė B. Markauskas.

KU atstovas V. Langas sako, kad įrengiant šią sistemą teko daug vaikščioti nepramintais takais – tvarkos, aiškinančios, kaip Lietuvoje įgyvendinti tokius projektus, nebuvo, o įgyta patirtis atvėrė daug naujų galimybių.

„Kadangi tvarių miesto drenažo sistemų diegimas nacionaliniuose projektavimo ir statybos dokumentuose nėra reglamentuotas, todėl buvo pasinaudota tarptautine šių sistemų projektavimo ir eksploatacijos patirtimi.

Šis bandomasis projektas yra novatoriškas Lietuvoje ne tik teisės aktų, valdžios institucijų, savivaldybių darbuotojų ir procedūrų atžvilgiu. Jis taip pat atveria naujas galimybes, kaip visuomenei pristatyti vandens pakartotinio naudojimo temą“, – pasakojo V. Langas.

Ne tik naudinga, bet ir gražu

Vaizdingame Minijos slėnyje įkurtas specialus tvenkinys lietaus vandeniui kaupti šioje vietoje neatrodo kaip svetimkūnis, nes šalia šio telkinio sukurta ir nauja poilsio zona su pėsčiųjų takais, per tvenkinį nutiestas 40 metrų ilgio lieptas.

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas sako, kad projekto metu siekta ne tik tvaraus naudojimo, bet ir gražios aplinkos.

„Tai yra tvarus vandens naudojimas – įrengiama vieta, kur bus galima paimti jau surinktą lietaus vandenį augalų laistymui, tuo pačiu įrengta labai graži viešoji erdvė“, – sako B. Markauskas.

© Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Atsparumas klimato kaitai

Šia strategija siekiama ne tik ilgalaikio plano, kaip efektyviau valdyti paviršinius ir išvalytus vandenis bet ir mažinti potvynių bei kitas klimato kaitos keliamas rizikas.  

Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo instituto atstovas V. Langas sako, kad ateityje geriamasis vanduo turėtų būti naudojimas tik pagal paskirtį, o kitoms reikmėms – tokioms kaip gatvių drėkinimas ar augalų laistymas – savivaldybės privalės rasti kitų išteklių.

„Ekstremalių sausros ir kritulių reiškinių Lietuvoje taip pat daugės. Ateityje nebus galima reikalauti tik geriamojo vandens kokybės kiekvienam naudojimo atvejui. Vietoj to reikalingas tikslingas požiūris: tinkama vandens kokybė kiekvienam konkrečiam naudojimo atvejui. Didžiajai daliai naudojimo atvejų geriamojo vandens kokybė nėra būtina“, – sako V. Langas.

Tvariomis drenažo sistemoms priskiriamas Gargždų tvenkinys laikomas klimato kaitos padarinius švelninančia ir geriamąjį vandenį taupančia priemone.

Meras B. Markauskas sako, kad Klaipėdos   rajono savivaldybė šiuo metu jau yra pajėgi rūpintis ne tik įprastiniais infrastruktūros projektais, bet ir skirti pakankamai dėmesio klausimams, susijusiems su klimato kaita.