Jautri mokytojų iniciatyva: vaikai pagaliau jaučiasi lygūs tarp kitų

Klaipėdos technologijų mokymo centro pedagogė Dovilė Kvekšaitė teigia, kad tokie projektai gimsta iš bendradarbiavimo ir realaus poreikio.

„Jau ne pirmus metus su kolege Žydrūne vykdome bendras veiklas, kuriose jungiame kūrybiškumą, metodiką ir technologijas.“

Užsiėmimo metu mokiniai kūrė medžiaginių maišelių dizainus Motinos dienai – mokėsi derinti spalvas, formas, dėlioti kompozicijas. Sukurti darbai buvo perkelti ant tekstilės naudojant termopresą, todėl vaikai galėjo patirti visą kūrybos procesą – nuo idėjos iki galutinio rezultato.

Tačiau, pasak pedagogų, svarbiausia čia – ne pats daiktas, o patirtis. „Tai yra abipusis procesas – mokomės vieni iš kitų. Mes dalijamės žiniomis, o vaikai mums primena, kas yra nuoširdus džiaugsmas ir buvimas čia ir dabar“, – naujienų portalui VE.lt sakė D. Kvekšaitė. 

Pedagogė pastebi, kad tokios veiklos padeda atsiskleisti net ir tiems vaikams, kuriems įprastos pamokos dažnai būna iššūkis. „Sulaukėme atsiliepimų, kad vaikai išlaikė dėmesį daug ilgiau nei įprastai. Tai rodo, kad praktinės, sensorinės veiklos jiems yra daug veiksmingesnės“, – teigia ji.

Prie sėkmingo proceso prisidėjo ir specialiai pritaikyta metodinė medžiaga, parengta kartu su iniciatyvos autore, pedagoge, Žydrūne Daugėliene, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus bei jų motoriką.

Pasak Ž. Daugėlienės, tokios iniciatyvos turi ir gilesnę prasmę – jos plečia vaikų pasaulį. „Norime, kad jie pamatytų daugiau nei tik savo aplinką. Nauji žmonės, naujos veiklos juos įtraukia, skatina bendrauti, didina pasitikėjimą savimi“, – sako ji. Pedagogė priduria, kad net ir mažiau bendraujantys ar didesnių iššūkių turintys vaikai tokiose veiklose atsiveria: „Jie pasijunta lygūs tarp kitų.“

Vis dėlto tokios iniciatyvos Lietuvos mokyklose vis dar nėra dažnos. Pedagogai atvirai kalba apie pagrindines kliūtis – ribotą finansavimą ir mažas galimybes regionuose. „Norėtume tokių veiklų daugiau, tačiau dažnai viską darome iš idėjos – medžiagas perkame patys, technologijas atsivežame. Pasirinkimas, ypač mažesniuose miestuose, yra labai ribotas“, – pripažįsta Ž. Daugėlienė.

Nepaisant to, tiek pedagogai, tiek mokiniai sutaria – tokios patirtys yra būtinos. Jos ne tik ugdo kūrybiškumą, bet ir mažina socialinę atskirtį, moko priimti kitokį žmogų ir kurti ryšį.

„Įtraukusis ugdymas neturi likti tik dokumentuose. Jis turi vykti čia ir dabar – per gyvas patirtis, bendradarbiavimą ir tikrą ryšį tarp žmonių“, – pabrėžia D. Kvekšaitė.