Nelegaliai kūnus laidotuvėms ruošusi ligoninės darbuotoja sulaukė bausmės

Paruošė 9 mirusiuosius

Teismas nustatė, kad J. M., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – viešosios įstaigos darbuotoja – sąmoningai ir sistemingai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos.

Bylos duomenimis, nuo 2024 metų gruodžio pabaigos iki praėjusių metų gegužės pabaigos ji, neturėdama teisės teikti mirusiųjų paruošimo šarvojimui paslaugų, savavališkai ėmėsi šios veiklos. Pasinaudodama tuo, kad dirbo Patologijos centre ir turėjo prieigą prie patalpų, įrangos bei specifinių žinių, įgytų dalyvaujant autopsijose, anksčiau neteista klaipėdietė valė mirusiųjų kūnus, šalino skysčius, siuvo pjūvius bei atliko kitas kūnų paruošimo procedūras.

Iš teismą pasiekusios medžiagos matyti, jog per minėtą laikotarpį pagalbine darbuotoja dirbusi uostamiesčio gyventoja šarvojimui paruošė 9 kūnus. Kai kuriais atvejais buvo atliekami sudėtingesni kūno paruošimo darbai, kitais – apsiribota mirusiojo aprengimu. Sutvarkyti kūnai būdavo perduodami laidojimo paslaugų teikėjams arba artimųjų atstovams. Žinoma, ne už dyką – už šias paslaugas J. M. grynaisiais sumokėta 770 eurų. Atsiskaitymai nebuvo fiksuojami įstaigos apskaitoje, mat darbuotoja siekė asmeninės naudos.

Konstatuota, kad neteisėta veikla vykdyta nuosekliai, naudojantis ligoninės patalpomis bei įranga, apeinant tiek įstatymus, tiek ligoninės nustatytą tvarką. Tokiais savanaudiškais veiksmais, naudodamasi tarnybine padėtimi, J. M. esą formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie ligoninę, sudarė įspūdį apie joje dirbančių asmenų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, tuo pažemino ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino įstaigos autoritetą ir pasitikėjimą ja, dėl to padarė jai didelę neturtinę žalą.

Kaltę pripažino

Į rimtus nemalonumus patekusi klaipėdietė nesigynė jos pečius prislėgusių kaltinimų. Priešingai – visiškai pripažino kaltę ir, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, atvirai pasakojo, kaip viskas vyko. Moteris tikino, kad visus minėtus darbus atliko pati – tiek paprastą mirusiųjų aprengimą, tiek sudėtingesnes kūno tvarkymo procedūras. Už šias paslaugas su ja buvo atsiskaitoma grynaisiais. Pinigai, kaip ji pati patvirtino, į oficialią įstaigos sąskaitą nepatekdavo.

Kalbėdama apie pačias procedūras, kaltinamoji aiškino, kad darbų pobūdis priklausė nuo situacijos. Esą jei kūnas būdavo vežamas kremuoti, pakakdavo jį tik aprengti. Tačiau jei velionis būdavo ruošiamas šarvojimui, tuomet tekdavo atlikti ir vadinamąjį kūno valymą.
Pasak jos, šios procedūros buvo atliekamos panašiai kaip autopsijos metu – kūnas būdavo perpjaunamas per pilvą, iš vidaus pašalinami skysčiai, ertmės užpildomos sugeriančiomis medžiagomis, o po to viskas susiuvama.

Moteris akcentavo, kad organai iš kūnų nebuvo šalinami – visi likdavo vietoje. Procedūros tikslas neva buvo sustabdyti skysčių tekėjimą ir paruošti kūną šarvojimui.

Paslaugas, jos teigimu, dažniausiai užsakydavo laidojimo įmonių atstovai, kurie ir atvykdavo pasiimti kūnų. Tačiau būdavo atvejų, kai kreipdavosi ir patys mirusiųjų artimieji. Bet kuriuo atveju visi atsiskaitymai vykdavo grynaisiais. Nors būdavo ir tokių atvejų, kai už suteiktas paslaugas buvo sumokama ir kasoje, tad ne visi pinigai keliaudavo į J. M. kišenę.

Tiesa, pasak kaltinamosios, į kasą pradėta mokėti tik nuo 2025-ųjų kovo. Anksčiau už šias paslaugas niekas į kasą pinigų nemokėjo, nes paprasčiausiai nebuvo tokios mokamos paslaugos. Buvo galima sumokėti tik už ilgesnį laikymą šaldytuvuose.

Apklausų metu J. M. taip pat detaliai apibūdino savo ryšius su laidojimo įmonėmis. Su kai kuriais jų atstovais ji teigė dirbusi net apie dešimtmetį. Vieni prašydavo tik aprengti mirusiuosius, kiti – atlikti visą kūno sutvarkymą. Atlygis, pasak jos, svyravo – už paprastą aprengimą jis siekė apie 40–80 eurų, už visą paruošimą – apie 80–120 eurų. Nors ji tikino, kad tokių atvejų nebuvo itin daug ir dažniausiai jie esą buvo „vienetiniai“, tyrimo duomenys rodo priešingai – veikla buvo tęstinė.

Didelio dėmesio sulaukė ir jos paaiškinimai dėl per kratą rastų 35 tūkstančių eurų. J. M. pripažino, kad dalis šių pinigų galėjo būti sukaupta būtent iš tokios veiklos, tačiau tikslios sumos įvardyti negalėjo. Dalį pinigų moteris tikino taupiusi, dalį skyrusi sūnaus išlaikymui, dalį – pragyvenimui.

Papildomos apklausos metu ji papasakojo ir apie vieną išskirtinių atvejų – mirusiojo V. Z. kūno paruošimą. Anot jos, artimieji prieš tai buvo apžiūrėję kūną ir jokių pjūvių nepastebėjo, tačiau vėliau, laidojimo įmonės darbuotojų prašymu, ji pati atliko pjūvį ir pašalino skysčius, nes šie pradėjo tekėti per nosį ir burną. Kaltinamoji teigė, kad tuo metu nesiaiškino, ar yra artimųjų sutikimas tokioms procedūroms – veikė laidojimo įmonės darbuotojų prašymu. Šį konkretų darbą ji tvirtino atlikusi nemokamai, „iš draugiškumo“.

J. M. tikino suprantanti tai, ką padarė, visiškai pripažįstanti kaltę ir besigailinti. Ji sutiko su tyrėjų nustatyta suma – daugiau nei 31 tūkst. eurų nedeklaruotų pajamų – ir prašė bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Atskleidė skirtingą praktiką

Tiriant šios neeilinės istorijos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ir visas būrys liudytojų, iš kurių parodymų galima suprasti, kad palaikų tvarkymo, aprengimo ir paruošimo šarvojimui paslaugos minėtu laikotarpiu buvo organizuojamos skirtingai, o atsiskaitymo tvarka ne visais atvejais buvo aiški ar vienoda.

Dalis liudytojų pasakojo, kad už šias paslaugas dažniausiai būdavo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, juos tiesiogiai perduodant paslaugą atlikusiam asmeniui. Pasak jų, tokiais atvejais kvitai ar sąskaitos faktūros ne visada būdavo išduodami. Taip pat nurodyta, kad galutinė kaina priklausydavo nuo to, kokie darbai buvo atliekami – ar tik kūno aprengimas, ar ir papildomas paruošimas, pavyzdžiui, kūno sutvarkymas.

Apklaustieji taip pat aiškino, kad laidojimo paslaugas organizuojančios įmonės ne visas paslaugas atlikdavo pačios. Kai kuriais atvejais jos veikdavo kaip tarpininkai – artimųjų prašymu kreipdavosi į kitus asmenis, kurie galėdavo paruošti palaikus. Tokiais atvejais atsiskaitymas už šias paslaugas galėjo vykti atskirai, priklausomai nuo konkrečių susitarimų.
Kai kurie parodymai leidžia manyti, kad sprendimai dėl konkrečių palaikų paruošimo veiksmų kartais būdavo priimami įvertinus kūno būklę ir praktinius poreikius. Tuo pačiu liudytojai nurodė, kad informacijos apie tai, kokie tiksliai veiksmai bus atliekami, artimiesiems būdavo suteikiama nevienodai.

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų matyti, kad su mirusiųjų kūnų tvarkymu susiję asmenys tarpusavyje bei su kitais asmenimis aptarė mirusiųjų kūnų paruošimo, valymo ir aprengimo veiksmus, taip pat jų perdavimą laidojimo paslaugų teikėjams. Pokalbiuose minėti konkretūs kūnų tvarkymo veiksmai, įskaitant aprengimą, skysčių šalinimą bei kitus paruošiamuosius veiksmus, taip pat aptarti atsiskaitymai už šias paslaugas.

Visi šie duomenys abejonių nepaliko – bylą išnarpliojęs teismas J. M. pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo, siekiant turtinės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Už tai jai skirta 7 500 eurų bauda, kuri sumažinta trečdaliu.
Tačiau moteriai skirta ne tik 5 tūkst. eurų bauda. Teismas taip pat pripažino įrodyta, kad klaipėdietės turimas turtas – 31 540 eurų – galėjo būti gautas iš šios nusikalstamos veikos, todėl tenkino prokuroro prašymą ir taikė 30 770 eurų išplėstinį turto konfiskavimą, o 770 eurų konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.