Palangos vasaros skaitykla

Palangos vasaros skaityklos likimas: Nacionalinė biblioteka paaiškino, kas iš tikrųjų vyksta

Diskusijos dėl legendinės Palangos vasaros skaityklos ateities neslūgsta. Po viešų svarstymų ir Palangos mero raginimų ieškoti būtų, kaip išsaugoti nykstantį pastatą, savo poziciją pateikė ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, atsakinga už šį kultūros paveldo objektą.

Bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė pabrėžia, kad institucija jau dešimtmečius rūpinasi šiuo pastatu ir planuoja tolimesnius jo išsaugojimo darbus.

Skaitykla prižiūrima jau 60 metų 

Pasak A. Žilinskienės, nacionalinė biblioteka Palangos vasaros skaitykla rūpinasi nuo pat jos veiklos pradžios – jau šešis dešimtmečius.

„Jau 60 metų, nuo pat Palangos vasaros skaityklos veiklos pradžios, kaip nacionalinė institucija užtikriname kasmetinį šio kultūros paveldo pastato remontą ir kultūrinę veiklą jame“, – komentare teigia ji.

Anot bibliotekos vadovės, per šį laiką buvo dedamos nuolatinės pastangos išsaugoti ne tik pirminę skaityklos paskirtį, bet ir autentišką jos išvaizdą – tiek eksterjerą, tiek interjerą. Taip pat pabrėžiama, kad pastatas yra paveldosauginę vertę turintis objektas.

Vis dėlto šiemet situacija sudėtingesnė – prireiks didesnių investicijų nei įprastai. 

Iki sezono pradžios reikia 150 tūkst. eurų 

Pasak bibliotekos, artėjančiam jubiliejiniam sezonui reikia skubiai atlikti būtinus darbus, kurių vertė siekia apie 150 tūkst. eurų.

Dėl šio finansavimo jau kurį laiką vyksta derybos su Kultūros ministerija, taip pat kalbamasi su verslo bendruomene. 

„Šį kartą poreikis yra didesnis nei kosmetinio remonto, o būtinųjų ir skubiausių darbų suma iki jubiliejinio sezono pradžios siekia 150 tūkst. eurų“, – pažymi A. Žilinskienė. 

Biblioteka tikina jau sulaukusi verslo palaikymo ir tikisi, kad reikalingas finansavimas bus rastas.

Finansavimo ieško ne tik iš valstybės biudžeto 

Pasak nacionalinės bibliotekos vadovės, toks finansavimo modelis nėra išskirtinis. Institucija nuolat ieško papildomų lėšų per projektus ir paramą.

Anot jos, kasmet pritraukiamos projektinės ir paramos lėšos net kelis kartus viršija valstybės skiriamą biudžetą, todėl toks veiklos modelis jau tapęs įprasta praktika. 

„Plačiąja prasme sveikintina, kai valstybinės įstaigos pretenduoja ne tik į biudžeto lėšas, bet ir ieško projektinio finansavimo, siekia verslo paramos“, – teigia ji. 

Lygiagrečiai planuojamas ir kitas etapas – restauracijos projektas, kuris leistų pastatą atnaujinti išlaikant jo autentiškumą bei pirminę paskirtį. 

Biblioteka pabrėžia, kad siekiama apsaugoti paveldosauginę vertę turintį objektą ir nekeisti jo funkcijos.

Kodėl skaitykla neveiks visus metus 

Diskusijose taip pat pasirodė siūlymų pritaikyti skaityklos pastatą veikti ištisus metus, tačiau bibliotekos vadovė įspėja, kad toks sprendimas galėtų pakenkti pastato autentiškumui. 

Pastatas iš pradžių buvo suprojektuotas kaip sezoninis paviljonas be šildymo, skirtas tik vasaros laikotarpiui. 

„Tik vasaros sezono metu veikiantis paviljonas kurorte nėra trūkumas – tai sąmoninga architektūrinė idėja, atspindinti vietos tapatybę, lengvumą ir vasaros kultūrą“, – teigia A. Žilinskienė. 

Anot jos, pastato pritaikymas žiemai – šiltinimas ar sandarinimas – neišvengiamai pakeistų jo architektūrinį identitetą. 

Todėl, bibliotekos vertinimu, žiemos sezono veiklas kurorte turėtų plėtoti kitose tam pritaikytose erdvėse, o Palangos vasaros skaityklą išsaugoti kaip unikalų vasaros architektūros ir kultūros simbolį.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder