Keliautojui Aurimui Valujavičiui įteiktas atminimo ženklas „Už nuopelnus Žemaitijai“
Atlanto vandenyną irkline valtimi perplaukęs ir taip 90-ąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio metines paminėjęs Aurimas Valujavičius šiandien Klaipėdos rajono savivaldybės siūlymu pagerbtas Seime.
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas kartu su Seimo nariais jam už Lietuvos ir Žemaitijos regiono, iš kurio yra kilęs lakūnas Steponas Darius, garsinimą įteikė atminimo ženklą „Už nuopelnus Žemaitijai“.
Tris mėnesius visa Lietuva sekė drąsaus lietuvio kelionę per Atlanto vandenyną. Į vienvietę irklinę valtį Aurimas Valujavičius įsėdo Europoje ir po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių pasiekė Šiaurės Amerikos žemyną.
Šis rezultatas būtų buvęs dar geresnis, jei ne paskutinėmis dienomis Aurimo atkaklumą bandęs palaužti priešpriešinis vėjas ir Golfo srovė.
Majamyje išlipęs keliautojas tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje, o savo kelionę jis dedikavo 90-osioms Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio metinėms.
Pasak keliautojo, jo siekis buvo, kad „Lituanica“ atgimtų ir šiame šimtmetyje.
Vienas iš legendinių Lietuvos lakūnų Steponas Darius yra kilęs iš Klaipėdos rajono, Dariaus, buvusio Rubiškės, kaimo, kuris vėliau ir pavadintas jo vardu.
Todėl Klaipėdos rajono savivaldybė, siekdama pagerbti tokį Aurimo Valujavičiaus žygdarbį, kuris garsina ne tik Lietuvą, bet ir visą Žemaitijos regioną, ir pasiūlė keliautoją apdovanojo atminimo ženklu „Už nuopelnus Žemaitijai“.
„Aurimo kelionė iš tiesų įspūdinga. Ji tik dar kartą įrodo, kad neįveikiamų dalykų nėra. Svarbu ir tai, jog Aurimą šiai kelionei įkvėpė istorinis mūsų lakūnų skrydis.
Tuomet Atlanto nugalėtojų žygdarbis mažą tautą pavertė didele tauta, o šiandieniniu plaukimu per vandenyną Aurimas vėl visam pasauliui pranešė apie mūsų šalį.
Aš tikrai džiaugiuosi, kad turime tokių žmonių, kaip Aurimas, kurie dėl gražaus tikslo yra pasiryžę viskam“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
1933 m. liepos 15 d. Lietuvos lakūnai S. Darius ir S. Girėnas, garsieji „Lituanicos“ pilotai, be nusileidimo skridę 37 val. 11 minučių, įveikė 6 411 kilometrų.
Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo pasiekimas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją. Dariškės kaime, iš kurio kilęs lakūnas Steponas Darius, jo gimtojoje sodyboje įsteigtas memorialinis muziejus, kuris kiekvienais metais mini skrydžio metines, supažindina lankytojus su šia drąsia ir pilietiška asmenybe.
Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimui Klaipėdos rajone – beveik 3 mln. eurų
Klaipėdos rajonas kartu su daugiau nei 20 kitų Lietuvos savivaldybių dalyvauja Tūkstantmečio mokyklų programoje ir jau yra suplanavęs pagrindines veiklas, kurioms Europos socialinio fondo agentūra skyrė beveik 3 mln. eurų. Bus investuojama į naujas ugdymo erdves, laboratorijas, įrangą, mokinių ugdymo kokybės gerinimą bei mokytojų kvalifikacijos tobulinimą. Visa tai vakar pristatyta švietimo bendruomenei Vėžaičių konferencijų centre.
Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvauja trys rajono gimnazijos – Gargždų „Vaivorykštės“, Priekulės Ievos Simonaitytės ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio.
„Ko gero, didžiausia programos nauda yra ta, kad tuo, kas bus sukurta, galės naudotis ne tik mūsų gimnazijos, bet ir kitos mokyklos – planuojamos bendros veiklos, projektai, bendradarbiavimas.
Visi rajono mokiniai turės galimybę naudotis naujomis erdvėmis, laboratorijomis, taip pat ir tobulintis galės visų mokyklų pedagogai.
Skirtas finansavimas yra nemenka paskata, tačiau ambicijų turime ir daugiau, todėl kasmet ir patys investuojame tiek į mokyklų ir jų erdvių ar įrangos atnaujinimą, naujų ugdymo įstaigų statybą, tiek ir į mokytojų kvalifikacijos kėlimą ar perkvalifikavimą.
Tikiuosi, kad Tūkstantmečio mokyklų programa bus vykdoma sėkmingai, kompetencijos kultūrinio, STEAM bei įtraukiojo ugdymo srityje tik stiprės ir Klaipėdos rajone ugdysime tikrus ateities lyderius“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Planuojama, kad iš Tūkstantmečio mokyklų programai skirtų lėšų bus finansuojama Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos priestato statyba, kur bus įrengtos 4 klasės ir aktų salė.
Šioje gimnazijoje taip pat bus įrengta lauko eksperimentų erdvė, intensyvus-interaktyvus sensorinis kabinetas, sukurta aplinka pagalbos specialistams – psichologams, socialiniams pedagogams, taip pat atnaujinta biblioteka, įsigytos priemonės, reikalingos draminio ugdymo laboratorijai. Bus įrengtos gamtamokslinės-tiksliųjų mokslų, IT bei priešmokyklinio-pradinio ugdymo laboratorijos.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje ruošiamasi įkurti informacinį centrą, kūrybinio mąstymo, „FotoLabas“ erdves, taip pat bus sutvarkyta robotikos ir mokslo laboratorija.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje planuojama suremontuoti muzikos studiją, technologijų kabinetą, įsigyti instrumentus, reikalingą įrangą, taip pat sutvarkyti fizikos-chemijos laboratoriją, įsigyti priemones, įrengti intensyvų-interaktyvų sensorinį kabinetą.
Bus investuojama ne tik į infrastruktūrą, bet ir į ugdymą, pedagogų kvalifikaciją. Bus atliekami mokinių pasiekimų tyrimai, vertinimai, pedagogų ir vadovų kompetencijų, lyderystės ugdymas ir kitos minkštosios veiklos: socialiniai, emociniai tyrimai, konferencijos, įvairios ugdymo veiklos, festivaliai, kūrybinės dirbtuvės mokiniams, išnaudojant naujai įrengtas erdves.
Gargždai 770-ąjį jubiliejų pasitiks įkvėpti istorijos
Vienas seniausių miestų Lietuvoje – Gargždai pirmąjį vasaros savaitgalį pasitiks šventiškai. Net keturias dienas, birželio 1–4 dienomis, Klaipėdos rajono centre vyks 770-ajam miesto jubiliejui skirti renginiai. Gargždiškių ir miesto svečių lauks istorijos įkvėpti pasirodymai, muzikos žvaigždžių koncertai, sporto varžybos bei kitos įvairios veiklos.
„Sakoma, kad miestą kuriame patys. Mūsų miesto istoriją, prieš 770-imt metų prasidėjusią Gargždų piliakalnyje, šiandien kuriame mes. Kiekvienas, kuris čia augome ar augame, gyvename, dirbame, kuriame, lankomės – kiekvienas mūsų esame miesto dalis.
Na, o jubiliejus – proga švęsti, proga pasidžiaugti augančiais ir gražėjančiais Gargždais.
Šia išskirtine proga Gargždų kultūros centras kartu su Administracijos specialistais parengė programą, kuri tiks kiekvieno skoniui: istorijos parkas, tradicinė jaunimo diena su jaunosios kartos atlikėjais, įspūdingas vakaro koncertas bei įvairios sporto varžybos. Veiklos ras kiekvienas.
Tad nuoširdžiai kviečiu dalyvauti miesto gimtadienyje ne tik gargždiškius bei Klaipėdos rajono gyventojus, bet ir svečius iš visos Lietuvos. Kviečiu pažinti ir pamilti mūsų miestą. Švęskime kartu!“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Gargždų 770-ojo jubiliejaus šventei startą duos birželio 1 dieną įvyksiantis parodos „Gargždai mano kūryboje“ atidarymas Gargždų krašto muziejuje.
Birželio 2-ąją dieną miesto gimtadienio renginiai persikels į Minijos slėnį.
Čia vyks Klaipėdos rajono vaikų ir jaunimo festivalis „O mes – vaikai, o mes – pasaulis“, taip pat lauks įvairios pramogos. Vakare slėnį sudrebins jaunosios kartos mėgstamos grupės – „2Kvėpavimas“, „Velvet“, „Sisters On Wire“.
„Iš tiesų 770-asis Gargždų miesto jubiliejus – didelė šventė visam rajonui. Švente siekiame įprasminti miesto istoriją, parodyti, kaip augome, keitėmės, ką turime geriausio.
Tad džiugu, kad pasirodys ne tik žinomi atlikėjai, bet ir mūsų krašto suaugusiųjų ir vaikų kolektyvai. Smagu, kad į miesto gimtadienio planavimą įsitraukė ne tik tradiciškai šventę kasmet organizuojantis Gargždų kultūros centras, bet ir kitos Savivaldybės įstaigos, visuomenininkai.
Dėkoju visiems prisidėjusiems. Nors Gargždų 770-ajam jubiliejui skirti renginiai vyks visus metus, tačiau labai laukiame visų šventinį pirmąjį birželio savaitgalį, kai su trenksmu paminėsime šią ypatingą sukaktį.
Kviečiu atvykti ir kartu kurti šventę!“ – sako vicemerė Violeta Riaukienė.
Birželio 3-iąją – pagrindinę šventės dieną – laukia pramogų gausa. Savivaldybės aikštėje veiks senovinių automobilių paroda, Gargždų parkas taps istorijos parku, kuriame bus pristatoma Renių dvaro istorija bei Žemaitija ir Mažoji Lietuva, veiks Kuršių gyvenvietė, LDK laikotarpio stovyklavietė.
Taip pat šeštadienį tradiciškai džiugins šokantis Minijos slėnis, o J. Lankučio viešojoje bibliotekoje vyks kraštiečių susitikimas.
Vakare Gargždams nuskambės mero ir svečių sveikinimai, vyks iškilminga Gargždų miesto garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija. Vakaro kulminacija – įspūdingi ansamblio „Lietuva“ bei atlikėjos Monikos Liu koncertai, po kurių visų lauks ugnies misterija „Gargždai 770 – įkvėpti istorijos“.
Ką veikti ras ir sporto mylėtojai. Visame mieste vyks įvairios sporto varžybos – teniso, krepšinio 3×3, diskgolfo, stalo teniso, vyks dviračių lenktynės, ekstremalus bėgimas su kliūtimis, „Gargždų miesto plento taurė 2023“ (Pėžaičiai–Veiviržėnai).
Sekmadienį, birželio 4-ąją, tradiciškai bus aukojamos Gargždų miestui skirtos Šv. mišios. O dviratininkai kovos dėl „Gargždų miesto plento taurės 2023“ (Gargžduose).
Šventinė mugė šiemet persikels į Kvietinių gatvę, kur norintieji penktadienį–šeštadienį galės įsigyti įvairių dirbinių, skanėstų, atsigaivinti.
Gargždų miestą visus metus lydės ir specialiai šiai progai sukurtas baltiškos simbolikos ženklas, pristatantis keturių kultūrų, keturių vandenų sinergiją, Gargždų istoriją.
Gargždai-770 – įkvėpti istorijos. Atvykite, dalyvaukite, istoriją kurkime kartu!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą