Spindi ne tik savo pavarde, bet ir talentu: „Atvyko kitas Jasikevičius“

Nors Danielius Jasikevičius niekada nebuvo žaidęs jaunių rinktinėse, į jaunių Senojo žemyno pirmenybes jis atvyko kaip vienas labiausiai aptarinėjamų žaidėjų.

„Jei ši pavardė jums kažką primena, tai Danieliaus dėdė yra Šarūnas Jasikevičius, buvęs Europos čempionas, turnyro MVP, kuris galiausiai tapo ir vienu sėkmingiausių Europos trenerių“, – oficialiame FIBA puslapyje rašo jaunių krepšinį analizuojantis Ignacio Rissotto.

Danielius į turnyrą atvyko su dideliais lūkesčiais, kuriuos jis visiškai pateisino.

Jis užima trečią vietą tarp visų turnyro krepšininkų pagal rezultatyvius perdavimus (vid. 7), demonstruodamas elitinį aikštelės matymą bei žaidimo IQ.

Per vidutiniškai 30 minučių ant parketo kaunietis renka po 15,6 taško (25,9 proc. dvit., 32,5 proc. trit., 80,6 proc. baud.), atkovoja po 4,6 ir perima po 2,8 kamuolio, klysta po 2,4 karto.

Lietuvos jaunių rinktinė dėka D.Jasikevičiaus pusfinalio etapą pasiekė jau ketvirtą kartą per pastaruosius penkerius metus.

Penktadienio pavakarę Dovydo Petraičio treniruojami lietuviai kovoje dėl bilieto į turnyro finalą susitiks su Prancūzijos atstovais, tuo metu FIBA ekspertas Ignacio Rissotto išanalizavo D.Jasikevičiaus žaidimą ir potencialą.

Puolimas

Statistika rodo, jog D.Jasikevičius yra linkęs labiau įtraukti komandos draugus į žaidimą, nei pats rinkti taškus, o viskas prasideda nuo puikių kamuolio valdymo įgūdžių.

Kauno „Žalgirio“ atstovas varydamasis kamuolį išvysto didžiulį greitį, taip ankstyvose atakų stadijose keldamas grėsmę varžovų gynybai.

D.Jasikevičius greitį kombinuoja su vikrumu, o tai leidžia jam staigiai keisti greitį ir kryptį, dėl ko varžovais visada jaučiasi įsitempę.

Nors jis pasižymi solidžiu, bet ne žudikišku pirmuoju žingsniu, Danielius yra nuostabus ties greičio valdymu, kojų darbu ir driblingo sugebėjimais. Tai jam leidžia sudoroti viską, ką siūlo varžovų gynyba.

Gebėjimas pastoviai generuoti progas žaidime su kamuoliu leidžia D.Jasikevičiui spindėti komandos dispečerio vaidmenyje.

Jis renka po 7 rezultatyvius perdavimus, o klysta vos po 2,4 karto. Bet net ir šie skaičiai neiliustruoja koks šis žaidėjas yra puikus ties kamuolio perdavimu komandos draugams.

Kalbant paprastai – D.Jasikevičius yra patikimas aikštelės generolas, viską atlieka teisingai ir be fanfarų.

Perėjimuose iš gynybos į puolimą jis visada stumia kamuolį į priekį nurūkusiems komandos draugams, o tolimi perdavimai – labai tikslūs. Tai leidžia jiems vis rinkti lengvus taškus.

Danielius yra efektyvus organizuodamas atakas ir poziciniame žaidime, įsiverždamas į baudos aikštelę ir numesdamas kamuolį kitiems. Jis puikiai skaito žaidimą, rengdamas išpuolius „du prieš du“.

Įžaidėjas geba atlikti ir itin aukšto lygio perdavimus dideliame greityje. Nuostabus aikštelės matymas leidžia skanuoti žaidimą, skaityti varžovų gynybą ir greitai rasti sprendimą, atliekant perdavimą laiku ir vietoje.

16-metis nuosekliai randa komandos draugus, bet ir pats geba užbaigti atakas „du prieš du“ situacijose.

Jis gerai susikuria progas atakuoti iš toli, o tame galima įžvelgti daug pozityvo. Danielius nuo trijų taškų zonos atakuoja po 8 kartus per mačą, realizuodamas juos 32,5 proc. tikslumu, o nuo baudų metimų linijos – 80,6 proc. Tai indikuoja solidų pataikymo potencialą ateityje.

Dabartinis tritaškių pataikymas ateina iš sudėtingų šūvių po driblingo, kurie natūraliai yra žemesnio efektyvumo metimai. Šios individualiai susikurtos progos ateina iš žaidimo „du prieš du“, kai gynėjas renkasi dengti aukštaūgį ar veržtis pro užtvaros apačią, taip suteikiant progą Danieliui mesti į krepšį.

Žinoma, yra priežasčių ir nerimui. Danielius puikiai pradėjo turnyrą, bet per pastarąsias trejas rungtynes pataikė vos 5 tritaškius iš 23.

16-metis iš visiškai laisvų situacijų yra pataikęs 33,3 proc. tritaškių. Kai kurie metimai net nelietė lanko, sunku vertinti ar tai yra dėl technikos, kurią būtų galima pataisyti, ar dėl bėda slypi kažkur giliau.

Kamuolio jutimo klausimas tampa aktualus kai pereiname prie atakų užbaigimo arčiau krepšio.

D.Jasikevičiaus arti krepšio yra atlikęs 16 metimų, o pataikęs – vos 4 (25 proc.).

Akivaizdus faktorius – ūgis (180 cm). Lietuvis neturi gero ūgio, neturi sprogstamo atletiškumo užbaigti atakų per varžovų gynybą.

Neturėjimas gero šuolio ir gebėjimo atlaikyti gynybos fiziškumą lemia sudėtingus metimus aplink krepšį.

Dėl šių priežasčių labai svarbu išvystyti aukštos trajektorijos metimus iš baudos aikštelės zonos.

Tai – kažkas, ko iš D.Jasikevičiaus šiame turnyre dar nematėme, bet tai gali tapti raktu į universalaus atakų užbaigėjo transformaciją bei tuo pačiu išlaikant atviras perdavimų linijas ieškant komandos draugų.

Jei Danielius taps pavojingu arčiau krepšio, varžovų gynyba byrės ir lengvins lietuvio, kaip aikštelės generolo, darbą. Priešingu atveju – jei gynyba sugebės prieš jį gintis vienas prieš vieną, perdavimų langas sumažės, o dalis vertės, kurią dabar kaip elitinis įžaidėjas kuria Danielius, gali stipriai sumažėti pereinant į aukštesnį lygį.

Gynyba

Nors D.Jasikevičiaus ūgis gali tapti bėda gynyboje, šiame turnyre to nėra. Jis tapo atkakliu gynėju perimetre, kuris efektyviai skaito varžovų puolimą, numato kamuolio judėjimą ir patenka į perdavimų linijas.

Jis vidutiniškai nugvelbia po 2,8 kamuolio per mačą, o tai yra ketvirtas rezultatas visame turnyre. Didžiausią įspūdį kelia ne perimtų kamuolių skaičius, o kaip gerai Danielius skaito varžovų puolimą ir sugeba atsidurti tinkamoje vietoje, po ko Lietuvos rinktinė sėkmingai bėga į greitas atakas.

Gindamas prieš varžovą su kamuoliu Danielius nėra silpnoji gynybos grandis. Dėka greitų kojų jis geba išlaikyti varžovą prieš save, trukdo metimams ir tiesiog apsunkina gyvenimą greičiu, o ne jėga.

Abejonių dėl gynybos „vienas prieš vieną“ gali kilti kai D.Jasikevičius pereis į aukštesnį lygį, ypač jei jis nepriaugs kelių centimetrų ir netaps stipresniu.

Perspektyva

Nors iš praėjusių metų sidabro medalių laimėtojų Lietuvos komandoje negrįžo nė vienas žaidėjas, rinktinė vėl sugrįžo į pusfinalį, kuris šiai šaliai yra puikiai pažįstamas.

Po pralaimėjimo praėjusių metų finale, D.Jasikevičius suteikia Lietuvai galimybę atsirevanšuoti už pralaimėjimą ir iškovoti trečiąjį istorijoje trofėjų šiame jaunių turnyre.

Tuo metu Oradijos mieste Danielius sužibo kaip vienas geriausių aikštelės generolų savo amžiaus grupėje.

Elitinis aikštelės matymas, tikslumas, savalaikiai perdavimai sukombinuoti su vikriu kamuolio valdymu leidžia Danieliui stabiliai kurti pranašumus. Tai jam turėtų leisti organizuoti puolimą ateityje bet kurio lygio turnyruose.

Žinoma, limitai egzistuoja, ypač fiziniai, taip yra aiškių vietų, kurias jam reikia tobulinti ties atakų užbaigimu arčiau krepšio bei tritaškių metimų stabilumu.

Vis dėlto D.Jasikevičiaus parodė, kad jo talentas neapsiriboja vien pavarde. Jis turi visus įrankius, kad susikurtų savo kelią ir užsitarnautų savo vardą, kaip būsimas išskirtinis įžaidėjas profesionaliame lygyje.