Stigmų ir tabu pančiuose: kaip atpažinti smurtą prieš žmones su intelekto negalia ir padėti?

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena beveik 30 tūkst. žmonių su intelekto negalia, o daugeliui jų pagalba reikalinga kone kasdien. Kasdieniai šių žmonių iššūkiai skiriasi, tačiau specialistai sutinka, kad viena opiausių problemų yra smurtas ir jo atpažinimas.

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ programų vykdytojos Danos Migaliovos teigimu, intelekto negalią turintiems asmenims itin sunku suvokti, kad prieš juos yra smurtaujama.

Dėl šios priežasties labai svarbu, kad tokį smurtą atpažinti ir pasiūlyti pagalbą galėtų kuo daugiau visuomenės narių.

Smurtą priima kaip duotybę

Pasak Danos Migaliovos, dėl priklausomybės nuo kitų asmenų, žmonės su intelekto negalia paprastai yra linkę pasitikėti aplinkiniais ir todėl dažniau susiduria su didesniu pažeidžiamumu.

„Lengvą sutrikimo laipsnį turintys žmonės labai mažai skiriasi nuo žmonių be negalios, tačiau, neturėdami reikiamos pagalbos, jie dažnai tampa smurto, prekybos žmonėmis ar kitokio išnaudojimo aukomis.

Vidutinį intelekto sutrikimą turintys žmonės jau negali abstrakčiai mąstyti, savarankiškai gyventi, tad dažniausiai gyvena su tėvais namuose arba socialinės globos įstaigose.

Žymų intelekto sutrikimą turintys kartu dažnai kenčia ir nuo įvairių kitų negalių, tad beveik visada gyvena šeimose, pagalba jiems yra reikalinga ištisą parą“, – pasakoja D. Migaliova.

Pasak jos, žmonės su intelekto negalia gali lengvai tapti nusikaltėlių taikiniu, o taip pat ypač dažnai išgyvena ir smurto artimoje aplinkoje atvejus, kurių, deja, patys atpažinti nepajėgia.

„Labai dažnai net ir lengvo ar vidutinio sutrikimo laipsnio negalią turintys žmonės net nesupranta, kad prieš juos yra smurtaujama, galvoja, kad taip ir turi būti.

Negaudami pagalbos jie labai dažnai pasiduoda kitų žmonių įtakai, patiria ekonominį, seksualinį išnaudojimą, tampa ir nusikaltėlių iš išorės taikiniais“, – teigia D. Migaliova.

Moterys – dar didesnėje rizikoje

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos visuomenės apklausa atskleidė, kad 4 iš 10 šalies gyventojų sutinka, kad moterys su intelekto ar psichosocialine negalia pačios išprovokuoja smurtą prieš save.

Anot apklaustųjų, šios moterys, labiau nei kitos, prabildamos apie smurtą yra linkusios „sutirštinti spalvas“.

„Nepaisant intelekto koeficiento ar psichosocialinės negalios lygio, kiekvienas žmogus nori būti mylimas ir mylėti, nori, kad į jį ar į ją dėmesį atkreiptų ir kiti. Intelekto negalią turinčių žmonių elgesys gali skirtis nuo tokio, prie kurio esame įpratę, o būdu atkreipti į save dėmesį, dažniausiai moterims, gali tapti ryškus makiažas ar drabužiai“, – pasakoja D. Migaliova.

Dar labiau šokiruoja tai, kad 48 proc. apklaustųjų sutinka, kad moteriai su intelekto negalia galima nutraukti nėštumą be jos pačios sutikimo. Tai, D. Migaliovos teigimu, gali būti susiję su informacijos stoka ir vyraujančiais stereotipiniais požiūriais.

„Požiūriai yra tas slaptas ginklas, kuris žudo viską. Visuomenė bijo intelekto negalią turinčių žmonių, labai mažai juos pažįsta, o nepažįstamus dalykus mūsų vaizduotė linkusi paversti baugiais. Iš to ir išplaukia žalingi stereotipai bei visos kitos bėdos“, – sako D. Migaliova.

Kaip atpažinti ir padėti?

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ programų vykdytoja pasakoja, kad smurto prieš žmones su negalia rūšys gali būti labai įvairios ir ne visas jas galima atpažinti iš pirmo žvilgsnio.

Visgi, yra požymių, kurie gali aiškiai atskleisti, kad intelekto negalią turintis žmogus patiria smurtą.

„Perdėtas potraukis priešingos lyties žmonėms, perdėtas noras prisiliesti ar nusirenginėjimas viešose vietose gali simbolizuoti apie žmogaus patiriamą seksualinį smurtą artimoje aplinkoje.

Dar viena smurto rūšis – nepriežiūra. Ji gali būti atpažįstama iš netvarkingos išvaizdos, nešvarių drabužių, ypač kalbant apie sunkesnes negalias turinčius žmones. Į tai svarbu atkreipti dėmesį“, – sako D. Migaliova.

Pastebėjus šiuos ar kitus nerimą keliančius signalus, D. Migaliova skatina nebijoti ir nebūti abejingiems.

„Bet kokia pagalba ir dėmesys gali padėti žmogui su intelekto negalia, prieš kurį yra smurtaujama. Pastebėjus tokią situaciją patartina kreiptis į policiją, seniūnijos ar savivaldybės socialinius darbuotojus, nevyriausybines organizacijas. Svarbiausia neužmerkti akių ir negalvoti, kad nieko negalima pakeisti“, – įsitikinusi D. Migaliova.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder