Tvarkys priemiesčio teritoriją: legendos byloja, kad ten vaidenasi

Tarp tvarkymo planų yra pėsčiųjų takų, laiptų, tiltelio per Eketės upelį, apžvalgos aikštelių ir informacinių stendų įrengimas, taip pat apsauga nuo erozijos: išvažinėtų, ištryptų lyginimas ir sutvirtinimas, krūmus ir sausus medžius iškirsti taip, jog nuo piliakalnio atsivertų vaizdas į greta esančią senvagę, slėnį, Laukžemio tvenkinį.

Taip pat turėtų būti automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių stovų, ugniavietė, meninė kompozicija, simbolizuojanti baltų kultūrą.

„Galėtų būti naudojamas Slengių herbe vaizduojamos segės motyvas, iš didelių akmenų sukurtas saulės laikrodis ar kitas simbolis“, – teigiama projekto dokumentuose.

Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybė jau yra paskelbusi rinkos konsultaciją dėl piliakalnio tvarkymo darbų projekto parengimo, jo vykdymo ir priežiūros - po šios viešųjų pirkimų procedūros įprastai skelbiamas konkursas, kurio metu išsirenkama -  kas, už kiek ir iki kada atliks darbus.

Remiantis Klaipėdos krašto paveldo gido internete skelbiama informacija, kuršiams labai būdingas piliakalnis aukštame dešiniajame Eketės krante, netoli santakos su Dane–Akmena, galėjo būti įrengtas prieš maždaug 700-1000 metų,

Nuo seno piliakalnyje lietuviai švęsdavo Jonines: prieš Pirmąjį pasaulinį karą jame buvo įrengti takai, suolai, akmeniniai stalai. Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Eketė

Apie piliakalnį žinoma nemažai padavimų. Vieni pasakoja, kad piliakalnį supylę švedai, kiti, kad lietuvininkai, treti teigia, kad ant kalno stovėjo pilis, kuri prasmego, o vienoj vietoj dar ilgai buvo matyti mažas bokštukas ar trijų kaminų skylės ir dvejos durys, ketvirti girdėję, kad Eketės piliakalnyje buvusi svarbiausia prūsų šventykla.

Žmonės pasakoja, kad ant pylimo galima pamatyti jodinėjantį generolą be galvos ar iš užkeiktų rūmų ateinančias ir verpiančias tris baltai apsirengusias moteris.