Kremlius Gitano Nausėdos žodžius apie Kaliningradą vadina „teritorinėmis pretenzijomis“

Šalies vadovas apie Kaliningradą kalbėjo šią savaitę komentuodamas Rusijos valdžios institucijų sprendimą pervadinti Tolminkiemyje esantį Kristijono Donelaičio muziejų į Literatūros muziejų.

„Rusijos sprendimas pervadinti lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui skirtą muziejų yra dar vienas nepriimtinas bandymas perrašyti istoriją“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė G. Nausėda.

„Nors senųjų Mažosios Lietuvos, dabar priklausančios vadinamajai Kaliningrado sričiai, gyventojų jau seniai nebėra, paskutiniai ten esantys lietuviškos kultūros ženklai turi būti saugomi, – rašė jis. – Kad ir kaip Rusija stengtųsi, Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu!“

Reaguodamas į šią G. Nausėdos poziciją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuva yra nedraugiška Rusijai valstybė.

„(Lietuva yra – BNS) priešiška mums valstybė, kuri, be kita ko, kaip paaiškėjo, turi teritorinių pretenzijų. Tai pateisina mūsų gilų susirūpinimą ir dabartines bei būsimas priemones mūsų valstybės saugumui užtikrinti“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.

Karaliaučiaus miesto pradžia – vokiečių ordino Karaliaučiaus pilis, XIII amžiaus viduryje pastatyta prūsų sembų gyvenvietėje Tvankstoje. Gyvenvietė buvo pavadinta Čekijos karaliaus Pršemislo II Otakaro garbei Kunigsbergu, vėliau – Kionigsbergu (Karaliaus kalnu).

Karaliaučiaus pavadinimas nuo XVI amžiaus vartotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių raštijoje. 

1946 metais Sovietų Sąjunga miestą pervadino Kaliningradu SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Michailo Kalinino garbei.