Kretingiškiai ūkininkai užkūrė 9 protesto ir vienybės laužus

Kol degė laužai, žemdirbių delegacija sostinėje planavo susitikti su šalies Premjere Ingrida Šimonyte, aptarti rūpimas problemas.

Jeigu ūkininkai nebus išgirsti, jų poreikiai bus ignoruojami, po poros savaičių solidarumo akcija persikels į Vilnių – čia protestuotojai suvažiuos su savo žemės ūkio technika.

Siekia atkreipti valdžios dėmesį

Prie vilties protesto aktyviai prisidėjo ir Kretingos rajono ūkininkai. Jie įžiebė laužus savo ūkių laukuose, matomose vietose: prie Dupulčių sankryžos nuo Kretingos Kartenos link; Palangos link, ties Kveciais ir Pryšmančiais; prie kelio Kartena–Kūlupėnai–Kretinga; prie Dauginčių, kelyje Kretinga–Kūlupėnai, už Klibių; kelyje Kūlupėnai–Salantai, ties Barzdžių sankryža; kelyje Salantai–Plateliai, prie ūkininkų Šetkų ūkio; kelyje Darbėnai–Skuodas, už Darbėnų; važiuojant Skuodo link, ties Benaičiais. 

Paklaustas, kiek kretingiškių žemdirbių susitelkė dalyvauti akcijoje, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad greičiau išvardintų tuos, kurie į kvietimą neatsiliepė.

„Laužai nuo seno buvo uždegami, kad įspėtų apie pavojų, padėtų susitelkti ir apsiginti“, – prasmę apibūdino jis. 

Anot pirmininko, žemdirbiai siekia atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į nesprendžiamas, taip pat ir netinkamų politinių sprendimų sukurtas problemas, aktualias tiek duonos augintojams, tiek žemių savininkams, tiek visiems vartotojams.

Dirbtinai sukurta daugiamečių pievų problema, saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtra turėtų būti vykdoma ne žemės savininkų sąskaita, būtina sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, išspręsti pieno krizę, grąžinti iki šiol galiojusias žymėto kuro naudojimo taisykles, iki kaimyninių šalių lygio sumažinti naftos dujų akcizą.

Dirbamą žemę praryja apsaugos zonos

Protestuotojų nuomone, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas turėtų būti atstatydintas, nes jo vykdoma politika – žalinga. „Va, pažiūrėkit, argi ne simboliška?

Mano lauke Kveciuose būrys Kretingos seniūnijos ūkininkų susirinkom, susikūrėm laužą, pusantros valandos jis degė ir staiga nuvirto.

Tai ženklas. Gal net – geras? Gal ministrai iš pareigų pasitrauks? – juokavo rūdaitiškis Stasys Sandaras. – Faktiškai mes neturim nei žemės ūkio, nei aplinkos ministro. Abu jie dirba vienodai: rūpi ne žemė, o tik pelkės ir paukščiukai.“ 

Ūkininko žodžiais, gamtosauginiai įpareigojimai – nesąmoningi. „Kitos Europos šalys apsaugos zonas yra nusistačiusios nuo vandens telkinio vagos, o pas mus, Lietuvoje, – 3 metrai nuo griovio šlaito. Jeigu laukas prie upelio, tai kai kur 10, kai kur – ir 30 metrų. Faktiškai dirbamos žemės ūkininkui nebelieka.

Aš susiskaičiavau, kad nuo savo dirbamų plotų netenku apie 30 tūkstančių eurų, tuo pačiu ir valstybė į biudžetą negauna mokesčių“, – kalbėjo S. Sandaras. 

Jo žodžiais, 5 proc. žemės privalu palikti dirvonuoti neva siekiant sumažinti anglies dvideginį. „Bet juk reikia turėti žalią supratimą apie gamtoje vykstančius procesus: kuo daugiau žemė apleista, pūva, tuo daugiau anglies dvideginio į atmosferą išskiria“, – įsitikinęs rajone žinomas grūdų augintojas. 

Kad sukurta problemų dėl apsaugos zonų, pritarė ir Kartenos seniūnijos ūkininkas Gintaras Žiobakas. Jo teigimu, pagal dabartinę tvarką nuo pagrindinių kelių zonos turi būti paliktos didesnės, nuo šalutinių – mažesnės.

„O kas pjaus pakeles? Mes jas specialiai nupjaudavom“, – sakė jis. Gintarui antrino kūlupėniškis Kęstutis Šimkus. Jo nuomone, Lietuva buvo pagražėjusi, o dabar ten, kur bus neprižiūrėta, kelkraščiai apaugs kiečiais.

Laikyti pievas? Nesąmonė!

Bet šie vyrai turi ir kitų nuoskaudų. Anksčiau K. Šimkus laikė apie 20 karvių, buvo pasistatęs tvartus. Dėl, jo nuomone, neteisingos žemės ūkio politikos teko atsisakyti. „Ir šiandien tas karves būčiau dar laikęs, bet, kai moka 19 centų už pieną, tai ką tu gali, žmogau?“ – retoriškai klausė jis. 

Kitas dalykas – esą tėvai turbūt iš kapų prisikeltų sužinoję, kad nuo šiol 5 metus privalu laikyti pievas. 

„Įsivaizduokit, kokia nesąmonė padaryta: aš turiu savo žemę, bet joje 5 metus negaliu daryti to, ką noriu!“ – svarstė G. Žiobakas. Anot jo, tai tas pats, kaip kas nors tokiam laikui žmogų iškraustytų iš jo namų pagyventi kitur.

„Pajūrio naujienų“ paklaustas, kaip mano, ar ši visuotinė žemdirbių protesto akcija duos vaisių, karteniškis nelabai tikėjo, sakė, jog tai yra įspėjamasis protestas, vėliau, ko gero, kaip organizatoriai ir planuoja, sekant Vokietijos pavyzdžiu, su žemės ūkio technika teks riedėti į Vilniaus gatves. 

„Bet mums, kretingiškiams, pirmiau turbūt užsukti būtų pravartu arčiau, į Kretingą. Juk rajono meras su Taryba ūkininkams žemės mokesčius pakėlė dvigubai“, – sakė jis. 

Morališkai palaikė Tarybos nariai

G. Žiobako laukuose Žadeikių kaime laužą deginančius ūkininkus morališkai palaikyti atvyko Kartenos bendruomenės pirmininkas Marius Meškauskas, rajono tarybos nariai Gediminas Venckus ir Violeta Turauskaitė. 

„Nuo žemės mokesčio buvo atleisti tik kai kurie ūkininkai, aš buvau už tai, kad atleistų visus, tačiau lėmė Tarybos balsų dauguma“, – sakė V. Turauskaitė. Jos nuomone, per laužų deginimo akciją nepalaikyti žemdirbių būtų nesąžininga ir neteisinga. Kad ir dėl padidinto dujų akcizo. 

„Tai – aktualu ne tik žemdirbiams, o visiems, ypač kaimo gyventojams, kurie maistą gaminasi naudodami dujas. Kai sužinojo, kiek dabar kainuoja balionas dujų, daugelis patyrė šoką“, – neabejojo Tarybos narė.

M. Meškauskas teigė, kad Kartenos bendruomenė taip pat solidarizuojasi su ūkininkais. „Jie yra mūsų bendruomenės dalis. Suprantam – jei blogai bus ūkininkams, bumerangu grįš visiems: kainos į viršų šoks neišvengiamai“, – sakė jis.

Kad Lietuvos ūkininkai sukuria nemažai šalies bendro vidaus produkto ir kad su jais reikia skaitytis, akcentavo kartu su Kretingos seniūnijos ūkininkais Kveciuose prie solidarumo laužo buvęs į rajono Tarybą grįžtantis politikas Steponas Baltuonis. 

Liepsnojančių laužų akciją „Mes sakome gana!“ suorganizavo Lietuvos žemės ūkio taryba, kurioje vienijasi Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos pieno gamintojų, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų, Grūdų augintojų, taip pat Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų, Lietuvos paukštininkystės, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų, Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų bei Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos