Skaitytojai siūlo įvairius būdus, kaip reikėtų atsikratyti paukščių – naudoti baidančias garsines patrankas, viršum daugiabučių stogų įrengti smaigus.
„Atėjusi prie artimųjų kapų, iš pradžių galvodavau, kad koks piktavalis jas nuniokojo: išvartytos ir išmėtytos žvakidės, prinešta šakų.
O po to, išsikalbėjusi su pažįstama, sužinojau, kad čia – varnų darbas.
Ogi pasirodo, jos apverčia žvakides ir išlesa užsilikusį neišdegusį parafiną“, – guodėsi skaitytoja Dalia P.
Rasa C. piktinosi, kad, nespėjus renovuoti Vilniaus gatvės, šaligatviai ties „Grifo“ parduotuve jau nudergti balandžių, ir siūlo jais atsikratyti, viršum stogo įrengiant smaigus, kaip ji yra mačiusi užsienyje.
Tačiau Kretingos rajono aplinkosaugininkas Ričardas Kašėta patikino tikrai žinąs, kad Venecijoje, kur balandžių apstu – be jų nebeįsivaizduojamas šio miesto veidas.
Ir kur šie paukščiai taip suįžūlėjo, kad net vagia maistą iš praeivių, – viršum Šv. Morkaus katedros įrengti smaigai, kad balandžiai netūptų ir nedergtų šventovės.
Bet tai nereiškia, kad balandžiai išsidangino iš miesto – jie dar labiau nutupia aikštę, laukdami lesalo iš miesto svečių.
„Žinau, kad dėl tų smaigų buvo ažiotažas – sukilo gyvūnų saugotojai, reikalaudami juos nuimti.
Kaip užsibaigė šis protestas, nežinau“, – kalbėjo R. Kašėta.
Jo manymu, tokiai situacijai galima pritaikyti posakį, kad lazda turi du galus: iš vienos pusės – palaikant gyvūnų globos organizacijas, paukščiai saugomi, o iš kitos – nekontroliuojant nebesuvaldomas jų populiacijos plitimas.
Gyvenamosiose vietose paukščiai jau seniai nebešaudomi, tik naikinami jų lizdai ir kiaušiniai.
Kretingos mieste už problemas dėl paukščių yra atsakinga seniūnija. Miesto seniūnės pavaduotoja Alma Patamsienė paaiškino, kad mieste ardyti lizdus galima tik iki kovo 1 dienos, tačiau tuomet varnos dar nespėja jų sukrauti.
„Taip pat turime teisę ardyti lizdus po liepos 15 dienos, ką dažniausiai ir darome.
Tam pasitelkiame komunalininkus, kurie ardo lizdus dažniausiai miesto parkuose, tai atlikdami rankiniu būdu.
O dėl to, kaip išguiti varnas iš senųjų kapinių, neturime sprendimų: aukštų medžių, kuriuose jos perėtų, kaip ir nėra – ieškodamos maisto, šios atskrenda iš kitų vietų“, – teigė A. Patamsienė.
Didžiosiose miesto kapinėse, palei kelią į Darbėnus, pasirodė dar kitokia bėda – atklysta lapės, kurios kapavietėse rausia urvus.
„Pats tai mačiau, kapinių prižiūrėtoja sakė, nežinanti ką daryti.
Tačiau ne kažką ir mes, aplinkosaugininkai, tegalime padėti.
Neturime jokių teisinių svertų, nes kapinės yra gyvenamojoje teritorijoje, kurioje pasitelkti į pagalbą medžiotojų negalima“, – problemą dėl nevaldomos lapių populiacijos miesto teritorijoje, kurios nereglamentuoja teisės aktai, įvardijo R. Kašėta.
Kapinių prižiūrėtoja Roma Gedminienė sakė, kad ši problema buvo aktuali tik pavasarį:
„Pasitaikė pavieniai atvejai, kai skundėsi žmonės. Jie galvojo, gal išrausė šunys, tačiau nuo upės buvo atklydusios lapės, kurios gretimose sodybose net išpjovė vištas.
Kaip su jomis kovoti, jei dar atklystų, nežinia, problema pakibusi – gamtosaugininkai nesikiša, o mes jų sugaudyti taip pat negalime.“
lrytas.lt nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą