Kultūros dieną kultūrininkai linki vilties ir vienybės

Prieš dvejus metus Klaipėda tapo pirmuoju miestu šalyje ir pasaulyje, kuriame balandžio 15-ąją, minint Kultūros dieną, iškelta 50 Taikos vėliavų. Praėjusiais metais dėl karantino ši iniciatyva prigeso. Pasak iniciatyvos autoriaus, renginių organizatoriaus Mariaus Tumšio, buvo sulaukta ir priešpriešos - Taikos vėliavos simbolika susieta su Donecko respublikos ženklais, pati vėliavos iškėlimo idėja apkaltinta prorusiškumu.

„Buvo tik diskusija, tačiau sprendimų nebuvo jokių priimta. Taikos vėliavos simbolis - rubino spalvos žiedas, juosiantis tris skritulius baltame fone - yra trejybės simbolis. Kultūros ir meno kūrėjai yra taikos nešėjai pasaulyje. Taika per kultūrą yra Pasaulinės kultūros dienos šūkis, tad Taikos vėliavos šią dieną yra keliamos visame pasaulyje. Šiuo sudėtingu metu, manau, Taikos vėliava yra ir vilties simbolis. Vilties, vienybės ir kuo greičiau atverti duris linkiu ir visai Klaipėdos kultūros bendruomenei“, - sakė M. Tumšys. Taikos vėliavą pašnekovas sakė būtinai iškelsiantis savo įmonės patalpose ir tokiu būdu su kolektyvu paminėsiantis Kultūros dieną.

Šeiko šokio teatro vadovė Agnija Šeiko tvirtino, kad Kultūros dieną dirbs, nes šiuo metu teatras ruošiasi filmavimui. „Taikos vėliavos neturime. Dirbame “Kultūros fabrike„, bet nežinome, ar bus ant šio pastato keliama vėliava. Mano nuomone, šiuo metu ne vėliavas reikia kelti, o ieškoti sprendimų, kaip greičiau atidaryti kultūros įstaigas. Tai vieninteliai linkėjimai, kurie ateina į galvą: “Išgyventi ir atsiverti", - sakė A. Šeiko.

„Sveikatos visiems ir kuo greičiau sulaukti susitikimo su žiūrovais, o žiūrovams - nepamiršti kultūros ir meno svarbos“, - antrino ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. Pašnekovė teigė, kad Kultūros dienos proga teatras jokių akcijų neplanuoja, tik darbuotojai vieni kitus pasveikins.

Baroti galerijos, tik penktadienį atvėrusios savo duris meno mėgėjams, vadovas Izroildžonas Baroti Kultūros dienos proga kviečia klaipėdiečius pasižiūrėti naują tapytojo Arvydo Karvelio kūrybos parodą. „Prieš dvejus metus šventėme Kultūros dieną su galerijos bičiuliais, o šįsyk tik norisi palinkėti visiems kantrybės, kūrybos nepaisant visko ir kad kuo greičiau sugrįžtume į normalų gyvenimą“, - sakė menininkas.

Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus Kultūros dienos išvakarėse pastebėjo, jog mes visi daug kalbame, kad kultūra reikalinga, svarbi, tačiau taip labai sunkiai ją atrandame ir priimame savyje. „Kultūros dienos proga palinkėčiau visiems atlaidumo, atjautos, daugiau supratingumo ir meilės. Tai yra pamatinės vertybės, ant kurių iškyla gyvenimo prasmė ir laimė. Kultūros srityje dirbantiems žmonėms ypač linkiu vienybės. Drąsos pripažinti sau, kad stresinės situacijos, kurias dabar išgyvename, susijusios ne tik su pandemija. Linkiu atmesti pagundas susiskaldyti“, - bendrystės svarbą akcentavo M. Bačkus.

Pasaulinė kultūros diena Pasaulinės kultūros dienos tradicija užgimė dar 1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone, kur dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho paktą - sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris skritulius baltame fone. Rericho paktą palaikė žymūs to meto žmonės - JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų. Sutartį dėl kultūros vertybių išsaugojimo inicijavo Nikolajus Rerichas, suvokęs, kad nesaugomos jos gali pražūti. Ši sutartis vėliau tapo kitų tarptautinių kultūros paveldo vertybių išsaugojimo sutarčių pagrindu. 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji - Kultūros diena - įteisinta kaip atmintina diena.