Lietuva išsivers be rusiškų dujų – teikimui užtikrinti pakanka SGD terminalo

Lietuva jau anksčiau priėmė strateginius sprendimus, todėl dabar gali būti sąlygiškai rami.

Baiminantis, kad Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai, o kartu ir Lietuvai, Energetikos ministerija parengė specialų Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo planą, tačiau jo turinys yra konfidencialus ir neskelbiamas.

Vis dėlto valstybės institucijos ir energetikos ekspertai ramina, kad vien Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas gali patenkinti visos šalies poreikius.

Lietuvos energetinį saugumą žymiai padidins ir gegužės 1 d. atidaroma Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis (GIPL).

SGD terminalas ir GIPL visiškai užtikrina dujų tiekimą Lietuvai nepriklausimai nuo Rusijos veiksmų.

„Lietuvos priimti strateginiai sprendimai dėl gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimo ir gamtinių dujų sistemų integracijos – SGD terminalas Klaipėdoje ir greitai pradėsianti veikti Lietuvos Lenkijos dujų jungtis metu – leidžia mums užsitikrinti gamtinių dujų tiekimą nepriklausomai nuo Rusijos pusės veiksmų“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“, atsakingas už gamtinių dujų perdavimą sistemos naudotojams, gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą, vasario 24 d. informavo, kad Lietuvos gamtinių dujų perdavimas vyksta įprastu režimu ir apimtimi. Dujų srautai yra stabilūs ir atitinka pateiktus klientų užsakymus.

„Lietuvos gamtinių dujų sistema veikia sklandžiai ir gamtinės dujos tiekiamos įprastu režimu. Atidžiai stebime situaciją, turime pasirengę taktinius planus, jei situacija keistųsi.

Pastaraisiais metais skyrėme itin didelį dėmesį dujų tiekimo regione saugumo ir patikimumo užtikrinimui ir stiprinimui. Gamtinių dujų srautas iš Rusijos per pastaruosius trejetą metų nesudaro nei trečdalio viso Lietuvai reikalingo dujų kiekio. Dujų importas iš Rusijos per Baltarusiją tesudaro 26 procentus“, – teigė Nemunas Biknius, „Amber Grid“ generalinis direktorius.

Lietuvos poreikiams dujų tiekimas didele dalimi šiuo metu organizuojamas iš Klaipėdos SGD terminalo ir Latvijos požeminės dujų saugyklos.

Tiekimo pajėgumai iš minėtų alternatyvių šaltinių yra pakankami, jei dujos nebūtų tiekiamos ne tik tranzitu į Kaliningradą, bet ir Lietuvai iš Rytų.

Daugiausia dujų iš JAV

SGD terminalo klientų importuojama rusiškos kilmės dujų dalis kasmet nuo 2019 m. sudaro apie 15-19 proc. bendro per SGD terminalą importuoto dujų kiekio.

Rusiškų dujų dalis bendrame importo portfelyje 2021 m. sudarė apie 20 procentų. 2020 m. įmonės, perkančios dujas tarptautinėse rinkose, per SGD terminalą importavo 3,24 TWh dujų, kurių kilmė nurodoma Rusija. Iš viso per terminalą tais metais importuota 21,7 TWh dujų.

SGD terminalo operatorė AB „Klaipėdos nafta“ tikina, kad absoliučiais kiekiais rusiškos kilmės dujų dalis terminale nedidėja.

Per Klaipėdos SGD terminalą 2021 m. importuota apie 70 proc. visų per Lietuvą importuojamų dujų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių poreikiams. 2020 m. ši dalis sudarė 65 proc.

Pernai maždaug 60 proc. dujų į Klaipėdos SGD terminalą atkeliavo iš JAV, apie 20 proc. – iš Rusijos. SGD terminalo klientai dujas taip pat importavo iš Trinidado ir Tobago, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos.

SGD terminalu naudojosi 7 įmonės: 4 iš Lietuvos, 2 iš Estijos ir 1 iš Norvegijos.

Per Klaipėdos SGD terminalą daugiausia dujų importuoja Jonavos chemijos produktų gamykla „Achema“. Kita stambi importuotoja yra valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“. Dujas į Lietuvą taip pat įveža bendrovės UAB „Imlitex“ ir UAB „Interstic“.

Verslo vartotojai dujas Lietuvoje įsigyja pagal dvišales sutartis su dujų importuotojais arba įsigydami jas „GET Baltic“ biržoje, kuri jungia tris Baltijos šalis. Biržoje įsigyjamų dujų kilmė nėra atskleidžiama.

„Amber Grid“ skaičiuoja, kad Lietuvos poreikiams 2021 m. buvo suvartota apie 24 teravatvalandžių (TWh) dujų.

Beveik pusę viso Lietuvos dujų poreikio sunaudoja Jonavos chemijos produktų gamykla „Achema“, ji dujas naudoja kaip žaliavą azoto trąšų gamyboje. Tačiau dėl aukštų dujų kainų gamykla dalį pajėgumų yra sustabdžiusi.

Manoma, jog dalį dujų per SGD terminalą įmonė atsiveža iš Rusijos, nors to viešai nedeklaruoja. Apskritai dujas importuojančios įmonės nelinkusios atkleisti savo tiekėjų, o dujas verslas perka ten, kur išsidera geriausią kainą.

Dujų tiekėjų pasirinkimą, kokiu šaltiniu importuoti dujas, lemia laisva rinka ir kaina.

Vis dėlto „Igntis“ tikina, kad 2021 m. per Klaipėdos SGD terminalą nėra atsiplukdęs nei vieno SGD krovinio iš „Novatek“ gamyklos Vysocke (Rusija). 2020 m. absoliuti dauguma SGD krovinių nupirkta iš Norvegijos ir JAV, o 2021 m. SGD kroviniai buvo atgabenti iš JAV, išskyrus vieną, atkeliavusį iš Gvinėjos.

Vokietijos problema

Didžiausių sunkumų rusiškoms dujoms nustojus tekėti į Europą patirtų Vokietija.

Vokietijos vyriausybė pripažįsta, kad dujų atsargos šią žiemą sumažėjo iki „nerimą keliančio“ lygio.

Dėl įvairių priežasčių dujų atsargos vasarį sumažėjo iki 35–36 proc. nuo 40 proc. pastaruoju metu ir 80 proc. 2020 metais.

Daugiau kaip 55 proc. Vokietijos importuojamų dujų gaunama iš Rusijos – nuo 2012 m. šis skaičius išaugo 15 procentinių punktų.

Iki šiol kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė tvirtino, kad tiekimas buvo užtikrintas ir kad nėra jokios trūkumo pavojaus, nepaisant šalyje didėjančio nerimo, kad gali neužtekti dujų žiemai.

Tačiau Vokietijos Ūkio ir klimato ministerijos skaičiavimu, 40 proc. rezervo pakaktų tik septynioms ekstremalios temperatūros dienoms.

Berlyne įsikūręs ekonomikos institutas DIW sausio mėnesį išplatintame pranešime perspėjo, kad jeigu konfliktas Ukrainoje paaštrės ir Rusija faktiškai sustabdys tiekimą Vokietijai, šalis susidurs su nauja dujų krize. Dėl to dujų kainos toliau kils, o tai didins vartotojų bei visos ekonomikos sąnaudas.

Vis dėlto Vokietijos kancleris O. Scholzas neseniai tikino, kad didžiausia Europos ekonomika yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų. Šalies vyriausybė vasarį nusprendė sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą.

Per neeilinį Bundestago posėdį sekmadienį, surengtą Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, O. Scholzas pareiškė, kad Vokietija artimiausiu metu statys 2 SGD terminalus, jie užtikrintų alternatyvius dujų tiekimo šaltinius.

Pasak kanclerio, Vokietija stengsis diversifikuoti dujų tiekimą ir kuo mažiau priklausyti nuo vieno tiekėjo. Ateityje energijos poreikį šalis galėtų kompensuoti ir didinama atsinaujinančių šaltinių dalį energetikos balanse.

„Nord Stream 2“ būtų padidinęs Vokietijos priklausomybę nuo rusiškų dujų – „Gazprom“ tiekiamų dujų dalis į Vokietiją būtų padidėjusi iki 70 proc. viso poreikio.

Šiuo metu didžioji dalis dujų tiekimo iš Rusijos į Europą keliauja tranzitu per Ukrainą.