VLK: nemokamas medicinos paslaugas galite gauti ir ne savo poliklinikoje

2023-iaisiais didėjantį biudžetą pajuto medikai ir pacientai

Pernai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) daugiau lėšų buvo skiriama sveikatos priežiūros paslaugoms plėtoti, prevencinėse sveikatos programose numatytoms priemonėms įgyvendinti, taip pat buvo kompensuojama daugiau vaistų, medicinos pagalbos ir ortopedijos techninių priemonių.  

Kad gydymo įstaigos už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas gautų daugiau lėšų, buvo didinamas sveikatos priežiūros finansavimas ir skiriamos papildomos PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšos.

Augant biudžeto pajamoms, atsiranda galimybė didinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) teikiamą naudą apdraustiesiems.

9,5 proc. lėšų biudžete daugiau nei planuota

Pernai dėl geresnių nei prognozuota šalies darbo rinkos rodiklių pokyčių Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) gavo per 289,4 mln. eurų arba 9,5 proc. daugiau įplaukų, nei buvo planuota. Iš viso 2023 m. PSDF biudžeto įplaukos sudarė 3,34 mlrd. eurų.

Pajamų didėjimą daugiausia lėmė auganti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų suma, susijusi su šalies vidutinio darbo užmokesčio augimu.

Rengiant 2023 m. PSDF biudžeto projektą buvo planuota, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarys 1 912,5 euro, tačiau pasiekė 2 014 eurų (2022 m. – 1 789 eurai). Todėl į PSDF biudžetą pervesta dirbančiųjų įmokų suma buvo 335,2 mln. eurų (17 proc.) didesnė nei 2022 metais.

Didesnį PSDF biudžetą lėmė nuosekliai didinama minimali mėnesinė alga, nuo kurios taip pat mokamos PSD įmokos (2022 m. minimali mėnesinė alga buvo 730 eurų, 2023 m. – 840 eurų).

Prie didesnių PSDF biudžeto įplaukų prisidėjo ir auganti valstybės biudžeto įmokų suma už draudžiamus valstybės lėšomis.

2022 m. metinė įmoka už vieną apdraustąjį siekė 508,4 euro, o pernai už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį įmoka padidėjo 5,8 proc. ir sudarė 537,7 euro.

Augo medikų darbo užmokestis

2023 m. pradžioje PSDF biudžeto rezervą sudarė 689 mln. eurų: pagrindinė dalis – beveik 46 mln. eurų ir rizikos rezervo dalis – daugiau nei 643 mln. eurų.

Pastarųjų metų PSDF biudžeto rezervo didėjimas daugiausia buvo nulemtas PSDF biudžeto viršplaninių pajamų surinkimo dėl spartesnio, nei planuota, šalies darbo užmokesčio augimo.

Iš viso praeitais metais buvo paskirstyta arti 302 mln. eurų PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšų, o panaudotą PSDF biudžeto rezervo lėšų sumą iš viso sudarė daugiau nei 294 mln. eurų.

Siekiant sudaryti sąlygas didinti darbuotojų darbo užmokestį nuo 2023-ųjų pradžios, nuo 2022-ųjų lapkričio 1 d. už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas su gydymo įstaigomis buvo atsiskaitoma padidintomis bazinėmis kainomis.

Be to, nuo 2023 m. sausio 1 d. sveikatos priežiūros paslaugų kainos buvo indeksuotos. Šiam tikslui buvo skirtos PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšos.

Gydymo įstaigose dirbančių gydytojų, slaugytojų ir kito personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas, vidutinis bruto darbo užmokestis, tenkantis vienam etatui, 2023 m., palyginti su 2022 m., didėjo: gydytojų – 18 proc., slaugytojų – 14 proc., kito personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas – 15 proc.

Pacientai gavo daugiau paslaugų

2023 m., kaip ir ankstesniais metais, sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokamos laiku. Be to, pernai įvyko keletas svarbių paslaugų apmokėjimo pokyčių.

Pavyzdžiui, įdiegta naujovė, kad atsižvelgiant į PSDF biudžeto galimybes, kas pusmetį yra peržiūrimos ir papildomai apmokamos tos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių buvo suteikta daugiau, nei numatyta sutartyse.

Praeitais metais papildomai skirtomis PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšomis buvo apmokėtos visos suteiktos ambulatorinės paslaugos (gydytojų specialistų konsultacijos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos, skubios pagalbos ir stebėjimo paslaugos), slaugos, paliatyviosios pagalbos, medicininės reabilitacijos paslaugos, bei iki 30 proc. 2023 m. suteiktų viršsutartinių stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų, taip kompensuojant kintamąsias įstaigų sąnaudas, susijusias su padidėjusiais stacionarinių pacientų srautais.

Taip pat pernai šalies gydymo įstaigos kviestos mažinti paslaugų laukimo eiles, už tai pagal papildomus susitarimus joms papildomai mokant pagal principą: gydymo įstaigos teikia daugiau paslaugų, kad trumpėtų ilgos eilės, o ligonių kasos visas suteiktas paslaugas apmoka.

Papildomos lėšos buvo skirtos ir sveikatos programų viršijimams, prioritetinėms medicininės reabilitacijos paslaugoms apmokėti.

Iš viso papildomai skirtos  lėšos siekė  beveik 140 mln. eurų.

Be to, stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų skubiosios medicinos pagalbos skyriuose 2023 m. suteiktoms paslaugoms kompensuoti buvo papildomai skirta 60 mln. eurų PSDF biudžeto rezervo lėšų.

Keitėsi paslaugų įkainiai

Pernai buvo apskaičiuotos naujos arba perskaičiuotos jau galiojančios daugelio sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos.

Padidintas suaugusiųjų ir vaikų kardiologų, neurologų, endokrinologų, reumatologų, gastroenterologų, taip pat akušerių ginekologų, dermatovenerologų, ortopedų traumatologų, akių, ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojų specialistų konsultacijų įkainis.

Taip pat praeitais metais padidintas apmokėjimas už išplėstines konsultacijas, skatinant, kad pacientams jau pirmos konsultacijos metu būtų atliekama daugiau tiriamųjų ir gydomųjų veiksmų.

Daugelio tokių  konsultacijų įkainių  buvo didinti ne vieną kartą ir dėl to išplėstinių konsultacijų apmokėjimas išaugo 30–50 proc., o gydymo įstaigoms sudarytos sąlygos per vieną konsultaciją plačiau ištirti pacientą bei priimti daugiau pacientų.

Nuo lapkričio mėnesio buvo dar kartą indeksuotos sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos, taip sudarant gydymo įstaigoms galimybę iš gautų papildomų lėšų jau 2024 m. sausio mėnesį didinti darbuotojų darbo užmokestį. Šiam tikslui pernai skirta iš PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšų suma iš viso sudarė 28 mln. eurų.

Daugiau naujų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių gyventojams

Pernai buvo pradėta kompensuoti 15 vaistų bendriniais pavadinimais, padidintas kai kurių kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių kiekis.

Svarbiausia metų naujovė – siekiant sumažinti kompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidas gyventojams, nuo 2023 m. liepos 1 d. padengiamos paciento priemokos, kai sukaupiamas beveik 50 eurų siekiantis priemokų krepšelis už įsigytus pigiausius vaistus. Tokiu būdu jau 2023 m. antrąjį pusmetį paciento priemokos buvo padengtos 64,8 tūkst. žmonių.

Nuo praeitų metų pradžios stacionarines vaikų ir suaugusiųjų neurochirurgijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokamos dvi inovatyvios medicinos pagalbos priemonės: klajoklio nervo stimuliacijos terapijos sistema, skirta depresijai gydyti bei nugaros smegenų stimuliacijos sistema, skiriama pacientams po atliktų stuburo chirurginių intervencijų, esant neuropatinio pobūdžio skausmui.

Taip pat 2023 m. buvo pradėtos kompensuoti sergančiųjų generalizuota lipodistrofija, Fabri liga ir sunkios formos epilepsija gydymo išlaidos. Be to, reikšmingai padidėjo VLK labai retomis ligomis sergančių pacientų gydymui išduodamų garantinių raštų skaičius – nuo 532 iki 616.

Medicinos priemonių nuomos ir ortopedijos srityse 2023 m. buvo perskaičiuotos daugelio priemonių bazinės kainos ir kaip medicinos priemonės pradėti kompensuoti elektroniniai balso aparatai, taip pat sudėtingi bei paprastieji akinių lęšiai.

2023 m. PSDF ataskaitų rinkinį patvirtino Seimas.

2023 m. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitas galima rasti čia.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder