35 nepriklausomo Klaipėdos uosto metai: augimas, proveržis ir reikšmė Lietuvai

Per daugiau nei tris dešimtmečius uostas nuėjo įkvepiančios transformacijos kelią. Šiandien jis atveria Lietuvai kelius į pasaulį, svariai prisideda prie šalies ekonomikos stabilumo ir tapo šalies energetinės nepriklausomybės bei atsparumo atrama. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau 35 metus dirba Lietuvai ir kuria modernų, tvarų, mūsų valstybę stiprinantį ir pasauliui atvirą Klaipėdos uostą.

„Klaipėdos uosto istorijos puslapiuose – ir mūsų šalies kelias. Atkurta nepriklausomybė Klaipėdos uostui reiškė esminį lūžį – darbą pradėjo Uosto direkcija, prasidėjo intensyvi modernizacija. 

Žvejybos uosto kompleksas, kurio krova tada siekė keliolika tūkstančių tonų, virto moderniu transporto centru, kraunančiu po keliasdešimt milijonų tonų plataus spektro krovinių. 

Dabar uostas teikia gyvybingą impulsą mūsų šalies ekonomikai, kuria darbo vietas ir tiesiogiai prisideda prie miesto vystymosi. Dar daugiau, uostas tapo Lietuvos energetinės nepriklausomybės bastionu ir patikimu tiltu į Vakarus, jungiančiu mus su sąjungininkais ir stiprinančiu atsparumą grėsmėms. 

Kiekvienas novatoriškas projektas, kiekvienas metras atnaujintos krantinės ar pagilinto uosto kanalo – Klaipėdos uosto direkcijos komandos pažadas augti, tobulėti ir kurti Lietuvai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. 

Iš Klaipėdos uosto – į visą pasaulį

Klaipėdos uostas Lietuvą jungia kone su visais pasaulio kontinentais. Tiesioginių laivybos krypčių sąraše šalia regiono, Europos ir kitų žemynų valstybių išsirikiavusios ir kitos nutolusios šalys, pvz., Bahamos, Kenija, Madagaskaras, Kamerūnas ar Vietnamas, rodo plačią iš Klaipėdos uosto gabenamų ir į jį atvykstančių krovinių geografiją. Skaičiuojama, kad prekybiniai ryšiai Klaipėdos uostą sieja su 70 pasaulio valstybių. 

Praėjusiais metais per Klaipėdos uostą perkrauta iš viso 39 mln. tonų krovinių, pagerinti net 7 krovinių rūšių rekordai, anksčiausiai istorijoje pasiektas 1 milijono standartizuotų konteinerių krovos rezultatas.

Uosto krovos apimtis atspindi mūsų šalies verslo situaciją, uostas yra svarbi valstybės ekonomikos atrama. Vertinant bendrai, Klaipėdos uostas generuoja apie 6 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. 

Vien pati Uosto direkcija kasmet valstybei išmoka apie 70 proc. grynojo pelno siekiančius dividendus. Už 2025-uosius Klaipėdos uosto direkcija valstybei išmokės kiek per 18 mln. eurų. 

Ši tendencija nesikeitė net ir prieš kelis metus susidūrus su geopolitinės situacijos nulemtais ir kone ryškiausiais nuo 1990-ųjų išbandymais. 2020–2025 m. laikotarpiu valstybei išmokėtų dividendų suma siekia 111,3 mln. eurų.

Traukia investicijas ir kuria darbo vietas

Plačias galimybes verslui į visą pasaulį eksportuoti sukuriamą produkciją ar atsigabenti žaliavas, importuoti prekes suteikiantis Klaipėdos uostas tampa ir investicijų katalizatoriumi. Uostamiesčio prieigose veikiančioje Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrę verslai teigia, kad jeigu ne Klaipėdos uostas, stambiausi dabartiniai investuotojai, per metus generuojantys net apie 1 mlrd. eurų apyvartos, net nebūtų svarstę investuoti Klaipėdos regione. Ši tendencija stebima jau ne vieną dešimtmetį.

Investuojantys verslai bei Klaipėdos uoste veikiančios įmonės kuria darbo vietas klaipėdiečiams ir aplinkinių miestų gyventojams, o tai kartu reiškia ir pajamas valstybei – naudą visai Lietuvai. Skaičiuojama, kad vien Klaipėdos uoste dirba apie 6 tūkst. žmonių, o vertinant visas darbo vietas, kurias sukuria su uostu susijusios įmonės, šis skaičius siekia apie 58 tūkst. 

Projektai – regionui ir Lietuvai

Galimybė pritraukti verslą siūlant jam palankias veiklos sąlygas – nuoseklaus uosto vystymo, investicijų ir modernizacijos rezultatas.

Šiandien uoste veikia per 14 stambių kompanijų, nuolat atnaujinamos ir tobulinamos krantinės, rekonstruoti bangolaužiai, o uosto vidinio kanalo gylis siekia 15,5 m. Tai lemia, kad Klaipėdos uoste galima priimti didžiuosius okeaninius laivus, kurių grimzlė siekia iki 14,1 m, ilgis – 400 m, o plotis – per 60 m. Palyginimui, toks laivas savo ilgiu atitiktų beveik 4 futbolo aikštes, 14 krepšinio aikštelių ar maždaug 16 keleivinių vagonų traukinį. 

Klaipėdos uostas išnaudoja savo potencialą, o Uosto direkcija žvelgia į ateitį ir siekia toliau užtikrinti geriausias ir valstybei didžiausią naudą suteikiančias Klaipėdos uosto vystymosi galimybes. Jau žengiami svarbūs žingsniai siekiant išvystyti pietinę uosto dalį. 

Vienu didžiausių investicinių projektų Lietuvoje tapsianti pietinės uosto dalies plėtra atvers galimybes kurtis naujiems terminalams, pritraukti vidaus ir užsienio investuotojus bei stiprinti šalies transporto ir logistikos sektorių, plėsti darbo rinką. Skaičiuojama, kad bendra investicijų, vystant pietinę uosto dalį, suma gali siekti daugiau nei 1 milijardą eurų.

Klaipėdos uosto konkurencingumą ir lyderystę tarp Baltijos valstybių stiprina ir užtikrintai išlaikomas žaliasis kursas. Uoste įgyvendinami ambicingi ir novatoriški projektai, kuriantys realius pokyčius aplinkoje. 

Žaliojo vandenilio gamyba, krantinių elektrifikacija, laivyno ir automobilių parko atnaujinimas aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis, emisijų monitoringas ir kontrolė – šios ir kitos priemonės, kurių imamasi kasdienėje uosto veikloje, kuria švaresnę ateitį ir geresnę klaipėdiečių gyvenimo kokybę. 

Saugumo garantas

Šiandien Klaipėdos uostas – ne tik ryški šalies ekonomikos varomoji jėga, bet ir vienas iš valstybės saugumo garantų. Klaipėdos uosto vaidmuo yra itin svarbus stiprinant Lietuvos atsparumą išorės grėsmėms bei užtikrinant karinio mobilumo poreikius.

Atsakingai planuojamos investicijos, pažangūs projektai, įsitraukimas į įvairaus pobūdžio pratybas, diegiamos saugumo priemonės lemia Klaipėdos uosto lankstumą, nepertraukiamą darbą ir galimybes tapti svarbia atrama krizės akivaizdoje. 

Ir šiuo metu per Klaipėdos uostą keliauja sąjungininkų pajėgos, čia efektyviai užtikrinami jų logistiniai poreikiai, tačiau siekiant išlaikyti pasirengimo nenumatytoms situacijoms lygį bei galimybes atliepti šalies ir viso regiono saugumo poreikius, Klaipėdos uostas veikia nuosekliai ir iš anksto numatydamas galimybes vystomus projektus pritaikyti karinio mobilumo reikmėms. 

Tobulinant esamą infrastruktūrą bei kuriant naują, užtikrinamos galimybės ją pritaikyti dvigubai paskirčiai – verslo reikmėms ir kariniam mobilumui. 

Jau daugiau nei dešimtmetį Klaipėdos uoste veikia Lietuvai energetinę nepriklausomybę užtikrinantis suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“, galintis patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių valstybių dujų poreikį. 

© Klaipėdos uostas