Advokatas: pareigūnai iš pradžių slaptai pateko į Eligijaus Masiulio automobilį, o tik vėliau gavo leidimą atlikti šį veiksmą

(2)

Vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintam buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui atstovaujantis advokatas Ruslanas Boiko tvirtina, kad pareigūnai 2016 m. jo ginamąjį sekė neteisėtai.

Apie tai E. Masiulio gynėjas savo baigiamojoje kalbėjo trečiadienį Apeliacinio teismo, kuris toliau nagrinėjo „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, posėdyje.

R. Boiko pažymėjo, kad, remiantys bylos medžiaga, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kelis kartus kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu leisti sekti jo ginamąjį bei kitus byloje išteisintus asmenis.

Pasak advokato, 2016 m. balandžio 10 dieną ir gegužės 10 dieną teismas suteikė sankcijas STT dėl veiksmų, įtariant, kad neva buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis perduos E. Masiuliui užmaskuotą kyšį.

Pasak R. Boiko, prašymai atlikti slaptus veiksmus E. Masiulio ir R. Kurlianskio atžvilgiu kelia klausimų, mat kreipimesi į teismą aiškiai nenurodyta apie planuojamus galimai nusikalstamus veiksmus.

„Kriminalinės žvalgybos pateiktoje medžiagoje nėra užuominų apie galimai planuojamą neteisėtą veiklą“, – dėstė advokatas.

Pasak R. Boiko, labiausiai abejonių teisėsaugos veiksmų teisėtumu kelia aplinkybės, kad 2016 m. gegužės 10 dieną pirmiau buvo slapta patekta į E. Masiulio automobilį „Honda CRV“, o tik vėliau gautas teismo leidimas tokiems veiksmams.

„Manytina, kad pareigūnai iš pradžių atliko neteisėtą slaptą patekimą, o tik vėliau kreipėsi dėl veiksmų sankcionavimo. (...) Negalima šiais veiksmais surinktus įrodymus laikyti teisėtais, nes kyla abejonių, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo teisėti“, – dėstė jis.

Advokatas galiausiai pakartojo ginčijantis teisėsaugos prieš E. Masiulį vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus.

„Akivaizdu, kad pareigūnai veikė neteisėtai, neturėdami teisėto pagrindo ir peržengdami ribas“, – aiškino R. Boiko.

Kartojo, kad kyšio nebuvo

E. Masiulis anksčiau kaltintas 106 tūkst. eurų kyšio už „MG Baltic“ palankius sprendimus. Teisėsauga tvirtino, kad R. Kurlianskis šiuos pinigus esą buvo perdavęs E. Masiuliui maišelyje su degtinės butelio dėžute, šie pinigai rasti tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio automobilyje. Vis dėlto pirmos instancijos teismas nutarė, kad minėti pinigai nėra R. Kurlianskio kyšis tuometiniam politikui.

Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas buvo sulaukęs kaltinimų dėl kyšio paėmimo už įtaką renkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos.

Pats E. Masiulis kartoja, kad iš R. Kurlianskio gauti pinigai yra ne kyšis, o paskola investicijai į nekilnojamąjį turtą.

Kaip savo kalboje pažymėjo E. Masiulio advokatas R. Boiko, jo ginamasis neįvykdė esą R. Kurlianskio pateiktų prašymų, tad ir tuometiniam politikui perduoti pinigai neturėtų būti vertinami kaip kyšis.

„Remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika, kyšis gali būti duodamas tik už veiksmus žmogui, kuris juos gali atlikti. Kitaip, tai nėra kyšis“, – tvirtino R. Boiko.

Neįrašė pokalbio apie paskolą?

E. Masiulis trečiadienį po teismo posėdžio žurnalistams sakė, kad jis su advokatu siekia įrodyti, kad jo sekimas buvo vykdytas neteisėtai.

„Tie pažeidimai buvo išvardinti, jie iš esmės suponuoja, kad labai daug dalykų, kurie dar vyko iki 2016 metų gegužės 12 dienos, buvo daromi neteisėtai, mūsų įsitikinimu“, – tvirtino jis.

Be to, anot E. Masiulio, teikiant kriminalinės žvalgybos būdu surinktą informaciją bylai, dalis informacijos, kuri nebuvo naudinga teisėsaugai, nebuvo pateikta, nors dalis jos, anot išteisintojo, galėjo būti svarbi.

„Pavyzdžiui, 2016 metų kovo 3 dieną yra užfiksuota mano susitikimas su R. Kurlianskiu kavinėje, tačiau nėra pateiktas joks įrašas, nors visi kiti mūsų susitikimai buvo ir fiksuojami, ir įrašomi, ir jie yra pateikti. Kodėl?

Todėl, kad būtent kovo 3 dieną mes su R. Kurlianskiu aptarinėjome mano paskolos reikalus. Tai nenaudinga pareigūnams, tai šito įrašo nedavė.

2016 metų gegužės 4 dieną vyko susitikimas su R. Kurlianskiu vienoje iš kavinių.

Pokalbis įrašytas ne nuo pradžios. Normalu, kad žmonės, kai susitinka, pradžioje pasisveikina, paklausia „kaip tau sekasi?“, o ten pokalbis prasideda „failais“, „X failais“, dar kažkuo.

Tai vėl yra sąmoningai ar nesąmoningai dalis pokalbio pradžios nepateikta į bylą ir tokiu būdu klaidinimas ir teismas, ir visi proceso dalyviai, ir visuomenė.

Tai mūsų tikslas ir yra, kad Apeliacinis teismas išgirstų, pamatytų šituos visus bylos trūkumus“, – dėstė E. Masiulis.

Skundžia teisėsaugos veiksmus

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.

Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas R. Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.

Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder