Analizė: LRT tema labiausiai plito Ukrainoje, Latvijoje, JAV, Rusijoje, minėtas ir katinas

Tyrimo metu stebėta užsienio žiniasklaida, gruodžio 1-22 dienomis nušvietusi su LRT susijusius įvykius. Iš viso stebėjimo laikotarpiu buvo parengta beveik 300 publikacijų šia tema.

BNS rašė, kad valdantieji siekė skubos tvarka palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką. Tai iššaukė LRT darbuotojų, dalies kitų žurnalistų ir visuomenės protestus.

Plačiausiai šie procesai nušviesti Ukrainoje – per gruodį šios šalies žiniasklaidoje LRT istorija paminėta 56 publikacijose.

Pasak „Mediaskopo“ duomenų strategės Vilūnės Kairienės, Ukrainos žiniasklaida LRT situaciją interpretavo labiau sistemiškai nei politiškai. 

Čia akcentuota ne konkreti Lietuvos valdžios partija ar asmenys, o mechanizmas, kuris gali susilpninti visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomybę.

Ukrainos portaluose ypač dažnai remtasi tarptautinių žurnalistų organizacijų pozicijomis, aiškinant, kodėl neapibrėžti LRT vadovo atleidimo kriterijai ar slaptas balsavimas yra pavojingi.

„Įdomu tai, kad ukrainietiški tekstai dažnai turi ir edukacinį toną: jie ne tik praneša, kas vyksta Lietuvoje, bet ir paaiškina, kodėl tokios detalės svarbios bet kuriai demokratijai. 

Tai atspindi Ukrainos karo kontekstą, kuriame laisva žiniasklaida suvokiama kaip informacinio saugumo dalis“, – BNS sakė V. Kairienė.

Pabrėžta grėsmė žiniasklaidos laisvei

„Mediaskopo“ duomenimis, Latvijos žiniasklaidoje per gruodį LRT situacija minėta 41 publikacijoje, JAV – 38, Rusijoje – 36, Slovakijoje – 28 pranešimuose.

Kitų šalių žiniasklaidoje LRT minėta gerokai mažiau.

Pasak V. Kairienės, didžiausias dėmesys šiai temai užsienyje fiksuotas gruodžio viduryje, ypač 9 ir 17 mėnesio dienomis, kai vyko didžiausi mitingai prie Seimo.

Tarptautiniuose ir anglakalbiuose šaltiniuose LRT situacija dažniausiai pristatyta kaip reputacinis netikėtumas.

„Tekstai dažnai konstruojami pagal tą pačią logiką: Lietuva – šalis, paprastai minima tarp žodžio laisvės lyderių, staiga atsiduria ginčo centre dėl įstatymo pataisų, kurios gali palengvinti visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimą“, – sakė V. Kairienė.

Jos teigimu, Vengrijos, Lenkijos žiniasklaidoje ši tema atgarsio turėjo mažiau, bet kai kurie analitiniai straipsniai regioninėje spaudoje visgi atkreipė dėmesį, jog „net Lietuvoje“ kyla rizikų žiniasklaidos laisvei.

Dėmesys katinui

Pasak V. Kairienės, užsienio žiniasklaidoje dėmesio sulaukė ir opozicijos bandymas įregistruojant šūsnį pasiūlymų stabdyti įstatymo priėmimą.

Minėta ir tai, jog Seimas po svarstymo yra pritaręs opozicijos pataisai, jog LRT vadovo atleidime turėtų dalyvauti ir demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis.

„Mediaskopo“ atstovės teigimu, „Politico“ ir kitos žiniasklaidos priemonės katino motyvą naudojo kaip satyrinį įėjimo tašką į rimtą temą.

„Skaitytojas pirmiausia sužino apie absurdišką pataisą, o tik tada – apie protestus, įstatymo esmę ir žodžio laisvės grėsmes“, – sakė V. Kairienė.

„Šis pasakojimo būdas ypač ryškus neeuropinėms auditorijoms. Taivano CNA kinų kalbos publikacijose „katės sąlyga“ pateikiama kaip netikėtas parlamentinės kovos epizodas, kuris leidžia supažindinti skaitytoją su Lietuvos politine sistema ir LRT vaidmeniu. 

Čia katė nėra tik juokas – ji tampa kultūriškai suprantamu būdu papasakoti apie politinę įtampą“, – pridūrė ji.

Tuo metu Rusijos žiniasklaidoje akcentuotas Lietuvos parlamentinis absurdas, kurtas įspūdis, kad visas procesas yra farsas. Anot V. Kairienės, tai leidžia išvengti diskusijos apie žodžio laisvę ir vietoje to suabejoti Lietuvos politikos rimtumu.

„Šis kampas ypač svarbus analitiškai, nes jis parodo, kaip ta pati istorija gali būti naudojama nedemokratinių principų gynimui, bet, priešingai, pajuokai ir sumenkinimui“, – kalbėjo „Mediaskopo“ duomenų strategė.

BNS rašė, kad valdantieji siekė skubos tvarka dar praėjusį ketvirtadienį priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Vis dėlto koalicija nuo skubos atsitraukė, pažadėjusi suburti darbo grupę pokyčiams LRT įstatyme aptarti, ir žada prie klausimo grįžti vasarį.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.