Andriaus Tapino TV dergia kitus, kad pati atrodytų švaresnė 

Viešosios įstaigos „Laisvės TV" , įregistruotos 2016 m. spalio 4 dieną, metinėse finansinėse ataskaitose nėra nė vieno sakinio, kad paramą suteikė Sorošo fondas.

O ir kiti finansinės paramos teikėjai - fiziniai ar juridiniai asmenys - ne visada įvardijami.

Ko baidytis? Jei žmogus suskaičiuoja, anot A.Tapino, „jachtačius" ir „motociklačius", verslininkų įsigytus per pandemiją, tai kodėl lygiai taip pat nepaviešinus ir savo rėmėjų?

O kur Sorošas?

Atviros visuomenės fondo (AVF) ataskaitoje skelbiama, kad 2018 metais „Laisvės TV" tiriamosios žurnalistikos projektui „R.I.T.A." fondas metams skyrė 124 800 JAV dolerių.

Tad šie pinigai turėjo atsispindėti „Laisvės TV" finansinėje ataskaitoje už 2018 metus. Na, ir ieškome. Na, o Sorošo fondo nerandame.

Randame, kad „Laisvės TV" 2018 metais iš viso gavo 783 817,57 Eur lėšų. Iš jų - 133 940,39 Eur - nuo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 2 proc. Todėl mažai tikėtina, jog tuose procentuose slepiasi Sorošas. Kažin, ar Lietuvoje jis moka GPM.

O kur jis ataskaitoje yra? Nei jo pavardės, nei jo įsteigto fondo pavadinimo iš viso šioje metinėje ataskaitoje nėra.

Nors ataskaitoje įvardinta net Kauno savivaldybės įmonė „Kauno švara", davusi „Laisvės TV" 950 Eur.

Tiesa, dar atskira eilute įrašyta „projekto finansavimas - 92 599,77 Eur". Bet kokio projekto? Gal buvo projektas - nusipirkti „jachtatį" ir „motociklatį". O gal nusipirkti „automobilatį"?

Finansinės ataskaitos eilutė „fiziniai asmenys" irgi nieko nepasako. Nei kiek tų fizinių asmenų - „Laisvės TV" rėmėjų, nei kokios jų pilietybės.

O „automobilatį" per ataskaitinius 2018 metus „Laisvės TV" visgi nusipirko. Už 27 603,31 Eur. Tad patys spręskite, ar prabangų.

Bet jei taip pasielgtų, ne viešoji įstaiga „Laisvės TV", kuri faktiškai yra pats A.Tapinas, o kokia nors medicinos paslaugas teikianti viešoji įstaiga, A.Tapinas galbūt rūstautų, kad įstaiga, jai piliečių skirtą finansinę 2 proc. GPM paramą ištaškė automobiliui.

Papostringavo apie moralę ir apsikvailino

O „Laisvės TV" laidoje A.Tapinas bandė pagėdinti įmones, kurios per pandemiją gavusios valstybės subsidijas pirko mašinų. Na, ir kas? Ir nepavyko pagėdinti! Nors A.Tapinas ir moralizavo:

„Kiek svarbūs čia yra moraliniai dalykai. Ar tikrai reikėjo pirkti brangius žaisliukus kaip tik tokiu metu, kai visuomenei nelengva? (...)

Sutikite, dalis verslininkų yra žiauriai egocentriški, su nuline empatija ir rūpesčiu tik apie save. Tokia būsena yra Gudelis Vulgaris".

O ką sako verslininkai?

Ar tikrai verslininkai taškė valstybės subsidiją visokiems niekams?

UAB „Kautra" generalinis direktorius Linas Skardžiukas paaiškino, kad pandeminė subsidija buvo išleista kompensuoti įmonės darbuotojams už prastovas:

„Laisvės TV" laidos nemačiau, bet, kaip ne kartą esu sakęs, iš valstybės gauta subsidija išmokėta žmonėms kompensuoti už prastovas.

Neturiu ką daugiau pridurti. Nė vieno euro, nė vieno cento nebuvo išleista kitur. Yra griežta buhalterinė apskaita.

Ar pirkome mašinų? Taip, bet ne už darbuotojams skirtus pinigus. Įmonė per pandemiją juk nesustojo. Pirkome ir autobusų, ir detalių, ir mašiną pirkome. Taigi niekas to nedraudžia.

Vyriausybė skyrė subsidiją, kad įmonė dirbtų toliau, mokėtų mokesčius ir nebankrutuotų.

Per metus mes 5 milijonus eurų mokesčių sumokame įvairiais pavidalais. Tam ir skirtos subsidijos, kad ir toliau mokėtume mokesčius."

Planuotas pirkimas

Laikinoji įdarbinimo agentūra „Headex" gavo iš valstybės pandeminę paramą.

Per pandemiją įsigijo automobilį „Porsche Cayenne". Įmonės vadovė Lilija Tolbatova šiuo metu atostogauja, tačiau yra viešai paaiškinusi, kad automobilis buvo užsakytas iš anksto. Jo įsigijimas planuotas dar 2019 metais, o šių metų gegužę atėjo jo pirkimo diena".

L.Tolbatova sakė labai apgailestaujanti, kad tokia nuomonė apie verslą yra susiformavusi.

L.Tolbatovos žodžius patvirtina ir automobilių pardavimu bei jų nuoma besiverčianti įmonė.

Ne viskas taip paprasta

Bendrovės „Deels On Wheels" vadovas Laurynas Boguševičius savo feisbuko paskyroje patikino, kad „Bentley", „Ferrari", „Lamborghini", „Rolls-Roys" nenusipirksi tiesiog užėję į parduotuvę.

Dažnu atveju reikia specialių užsakymų, prieš metus ir seniau.

„Tai reiškia, kad didžioji dalis prabangių automobilių užsakyta dar tada, kai Kinijoje net šikšnosparnis, vėliau atsidūręs Uhano turguje, dar nebuvo gimęs, - ironizavo L.Boguševičius. - Tokių automobilių avansai taip pat neeilinio dydžio ir, manau, kad įmonės neturėjo pasirinkimo. Nes prarasti pinigus ir negauti daikto būtų tiesiog idiotizmas".

Pats L.Boguševičius patikino, kad jo vadovaujama įmonė pandeminės subsidijos negavo:

„Aš apskritai kalbėjau apie verslą in general. „Porsche", „Maserati" galima greitai nusipirkti salonuose, bet „Rolls Royce" ir „Lamborghini" - ne taip lengva. Reikia iš anksto užsisakyti.

Mes negavome iš valstybės nė cento, bet pirkome „Tesla" demonstracinį modelį, kad parodytume savo klientams.

Mokėjome 70 tūkstančių eurų. Prabangių automobilių kainos prasideda ne nuo 50 tūkstančių eurų, bet nuo 100 tūkstančių eurų.

Ar daug lietuvių tokius automobilius perka? Vienetai. Per mano trejų metų darbo šioje srityje praktiką, galvoju, gal 20 ar iki 30 tokių mašinų parduota.

Tačiau jei įmonė už 100 tūkstančių eurų kainuojančią mašiną per mėnesį moka 800 eurų įmoką, ar tai yra įmonei dideli pinigai? O jei mašina pigesnė, tada tik 500 eurų įmoką.

Tik vienu atveju Mykolas Majauskas (Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas - red. past.) teisus - dėl lengvųjų automobilių registracijos kaip krovininių.

Taip nereikėtų daryti. Mes irgi prekiaujame mašinomis, bet taip nedarome."

Ir pats per pandemiją neskurdo

Tad A.Tapinui verslininkų sugėdyti nepavyko. Nors ir pats per pandemiją nenuskurdo. Sprendžiant iš „Laisvės TV" metinių ataskaitų, 2019 metais viešosios įstaigos projektų finansavimas bei gautos dotacijos tesiekė 318 378 Eur.

O šit 2020-aisiais, per patį pandemijos piką, projektų finansavimas ir gautos dotacijos jau sudarė 2 470 822 Eur.

Kai visuomenė buvo suvaryta į griežtus karantinus, smulkūs verslai bankrutavo, turgūs apmirė, projektų finansavimas bei gautos dotacijos, skirtos A.Tapino televizijai, išsipūtė apie 7 kartus.

Įsivaizduokite, jei tiek per pandemiją būtų gavęs ne A.Tapinas, o koks nors prekybininkas. Gal A.Tapinas būtų jį sugėdijęs „už puotą maro metu"?

Kaip „Vakaro žinios" jau rašė, nors A.Tapinas vardija verslininkų teisėtai per pandemiją įsigytus automobilius, o kartais vardindamas ir apsimeluoja, tačiau pats, gaudamas paramą nuo 1,2 proc. GPM, rungtyniauja ne su kitais žiniasklaidos priemonių savininkais, bet su benamiais šuniukais.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, „Laisvės TV" pernai tokios paramos gavo už 275 tūkst. eurų, o „Penkta koja", besirūpinanti beglobiais šunimis, tik 230 tūkst. eurų.

Nors šuniukai - ir veisliniai ir ne, skirtingai nei A.Tapinas, negali tikėtis pinigų iš Sorošo fondo.