Apklausos aidai pasiekė Seimą: dalis paramedikų norėtų išeiti iš darbo

Mat Vilniaus ir Panevėžio filialuose dirbančių paramedikų apklausa parodė, kad daugiau nei pusė respondentų nėra patenkinti darbo sąlygomis, atlyginimu bei planuotų keisti darbą.

„Likimas darbovietėje dabar, sakyčiau, tik entuziazmu grįstas“, – tikino GMPT Panevėžio filialo skubios pagalbos paramedikas bei GMPT Etikos komisijos pavaduotojas Lukas Livdans.
Baksnoja į ministeriją

Seimo SRK pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė teigė, jog apklausos rezultatai kelia nerimą, todėl norėta Seime atidžiau įvertinti GMPT veiklą. 

Kartu ji baksnojo ir į Tarnybos steigėją – Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), esą šios vykdoma kontrolė per menka.

„Kaip buvo prieš pusę metų, taip viskas yra ir likę ir niekas nesikeičia. Labai keista, kodėl ministerija nesiima priemonių, kažkokių veiksmų, jeigu šitaip skundžiasi Panevėžio filialo darbuotojai. 

Buvo atliktas ir Tarnybos auditas, galimai iššvaistyti milijonai eurų pavėžėjimo paslaugai, dokumentai atiduoti prokuratūrai, bet prokuratūra nerado nusikaltimo sudėties. 

Tai kiek reikia dar pavogti, kad būtų atliekamas tyrimas? Visiškai nėra kontrolės. Komitetas jau eina tada buldozeriu ir tikrina, bet ministerija yra steigiamoji institucija. Ji kontroliuoja visas įstaigas“, – piktinosi SRK pirmininkė.

Pasigenda motyvacijos

Vienas darbuotojų apklausos iniciatorių – GMPT Panevėžio filialo skubios pagalbos paramedikas bei GMPT Etikos komisijos pavaduotojas L.Livdans. 

Jo teigimu, apklausoje dalyvavo 400 asmenų arba 15 proc. visų Tarnybos darbuotojų, daugiausia iš Panevėžio bei Vilniaus filialų. 

57 procentai apklaustųjų tikino, kad jų nemotyvuoja darbo sąlygos bei taikoma atlyginimų sistema, kuri įsigaliojo po GMP centralizacijos.

„Kalbant apie Panevėžio filialą, anksčiau būdavo motyvaciniai priedai, skatindavo reaguoti greičiau, darbuotojai gaudavo priedus už išsilavinimą, rizikos buvo įvertintos 240 eurų per mėnesį ir jos buvo mokamos. 

Šiuo metu rizikų vertinimas bendrai Tarnyboje skubios pagalbos specialistams yra apie 7-8 eurai per mėnesį, tai kinta nuo pacientų skaičiaus. 

Kintama dalis buvo 1 procentas – ją išvis panaikino. Mūsų operatyvumas nebėra vertinamas, kas anksčiau buvo motyvacinis pagrindas. 

Iš esmės liko tik bazinis atlyginimas, ir viskas“, – tikino GMPT Panevėžio filialo skubios pagalbos paramedikas bei GMPT Etikos komisijos pavaduotojas Lukas Livdans.

Pasak Panevėžio filialo skubios pagalbos paramediko, po centralizacijos labiausiai nukentėjo didžiuosiuose miestuose veikę GMP padaliniai, kur darbuotojų atlyginimai buvo didžiausi.

Algos kilo prie mažesnių miestų poliklinikų veikusių GMP padalinių darbuotojams.

Mat sujungus apie 50 GMP atskirų padalinių, veikusių visos Lietuvos teritorijoje, į bendrą Tarnybą, buvo suvienodinti visų darbuotojų atlyginimai, kurie vietomis skyrėsi 2,5 karto.

Šiandien vyraujantis nepasitenkinimas atlygiu ir motyvacine sistema, pasak Panevėžio paramediko, gali paskatinti darbuotojus keisti darbą, juolab kad tam yra palankios sąlygos.

„Mūsų darbas iš esmės vyksta labai palankiu darbo grafiku: dirbame kas ketvirtą parą, todėl didžioji darbuotojų dalis turi antrus darbus tam, kad išlaikytų savo šeimas, dengtų savo įsipareigojimus.

Tai jie tiesiog gali persiorientuoti, likti dirbti grožio srityje, automobilių remonto – dirbama labai plačiai: kas dėsto, kas nagus tvarko.

Todėl labai nesunku jiems būtų tą padaryti. Likimas darbovietėje dabar, sakyčiau, entuziazmu grįstas. 

Bent jau Panevėžio filialo darbuotojai yra labai prisirišę prie savo vadovo ir neišeina vien dėl dabartinės filialo direktorės, nes ji mus motyvuoja net tokiomis sąlygomis“, – komentavo L.Livdans ir pridūrė, kad iki centralizacijos Panevėžio GMP darbuotojai ne tik džiaugėsi konkurencingais atlyginimais, bet lėšų pakakdavo ir naujiems greitosios pagalbos automobiliams, priemonėms, darbuotojų aprangai. 

Po sujungimo, pasak jo, lėšų trūksta viskam – pačios Tarnybos biudžete žioji 8 milijonų eurų skylė.

Galiausiai apklausti darbuotojai nurodė, kad jų netenkina ir centrinės GMPT valdžios komunikacija. Ši esą sušvelnėjo tik po to, kai darbuotojai dėl kilusių problemų kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, tačiau ir tai, anot L.Livdans, problemų iš esmės nesprendžia.

„Kiek bandyta kalbėti apie tas problemas, apie šakos kolektyvines sutartis – viskas yra vilkinama, dengiama pinigų stygiumi – labai sudėtingas reikalas. 

Norime, kad tiek tarnybos vadovybė, tiek Sveikatos apsaugos ministerija pagaliau išgirstų darbuotojus ir paliktų tuos atskirus penkis filialus su savo kontrole, su savo finansais ir su savo valdymu. 

Tebūnie Tarnyba būna centrine, kuruojančia valdžia – viskas su ja tvarkoje. Bet dalį funkcijų reikėtų perkelti į regioninius filialus. 

Nes jeigu mes kalbame apie dieną X, tai centralizuotas valdymas iš esmės yra ydingas. Negalima visko tokioje geopolitinėje situacijoje palikti viename centre. 

Labai geras pavyzdys buvo COVID-19 situacija prieš centralizaciją – visus sprendimus čia ir dabar priėmė filialai ir puikiai tą situaciją suvaldė. Ministerija tikrai nebūtų pasivijusi tų pokyčių. 

Šiandien, jeigu nutiktų tokia pati situacija, tikriausiai tas sprendimų greitis būtų ilgesnis bent 10 kartų“, – įsitikinęs L.Livdans.

Trūksta lėšų

GMPT viešųjų ryšių specialistas Tomas Bagdonas „Lietuvos sveikatai“ komentavo, jog minėta apklausa atspindi tik dalies Tarnybos darbuotojų nuomonę. 

Pati Tarnyba šių metų kovą-balandį vykdė savo apklausą, kurioje nuomonę išreiškė apie 700 GMPT darbuotojų (iš viso GMPT dirba apie 2800 žmonių). Šios apklausos rezultatai skiriasi nuo Panevėžio pateiktų duomenų.

„Tarnybos vykdytoje apklausoje buvo sudaryta galimybė darbuotojams teikti pasiūlymus ir pastabas. Buvo gauta bendrai apie 400 atsiliepimų. 

Apibendrinant atsakymus, teigiamai vertinamas darbo užmokesčio pokytis, kompetencijų kėlimas, mokymai. Kritiškai vertinamas detalesnis reglamentavimas, veiklos biurokratizavimas, darbo priemonių atnaujinimas. 

Sulaukta siūlymų didinti investicijas į medikų kompetencijas, autoparko atnaujinimą, darbuotojų psichologinės būsenos gerinimą, motyvacijos sistemos kūrimą, bendradarbiavimo ir bendravimo skatinimą“, – vardijo T.Bagdonas.

Visgi GMPT viešųjų ryšių specialistas tikino suprantantis didžiųjų padalinių paramedikų pasipiktinimą dėl po centralizacijos sumažėjusių algų. 

Jis priminė ir SAM atliktą auditą, kuris taip pat parodė, jog apjungus visus padalinius į vieną ir pasikeitus atlyginimų mokėjimo tvarkai, nebeliko finansinio lankstumo, dėl to darbuotojai už pasiektus rezultatus menkiau finansiškai motyvuojami.

„Nesvarbu, kaip gerai dirbi – gauni panašiai arba vienodai. Tai mes šitą turime omenyje, bet žinome, kad bet kuriam lankstumui reikalingos papildomos lėšos. 

Neslėpkime, bet GMPT padėtis yra panaši į gydymo įstaigų situaciją, kai darbuotojų atlyginimams skiriama apie 70-90 procentų visų gaunamų lėšų. 

Jeigu norime turėti kokį nors lankstumą, reikalingas papildomas finansavimas. Koks jis bus kitais metais – mes dar nežinome, nes valstybės biudžetas nepatvirtintas“, – komentavo T.Bagdonas.

„Lietuvos sveikata“ primena, kad kitų metų biudžete numatyta 30 mln. eurų skubios pagalbos kompensavimui didinti.

Vertina veiklos rezultatus

Nepaisant dalies paramedikų skundų, Seimo SRK narė, konservatorė Jurgita Sejonienė mano, jog GMP padalinių centralizacija buvo naudinga, o atliktas įstaigos auditas esminių pažeidimų nenustatė.

„Faktas, kad ten nenustatyta nieko tokio. Kiekvienas auditas bet kurios įstaigos, institucijos, jeigu yra vykdomas, neabejotinai atskleidžia tam tikrų tobulintinų dalykų. 

Faktas, kad ne viskas 100 procentų idealu. Bet kad būtų tragedija, kad reikėtų vadovą šalinti ar Tarnybą kai nors reformuoti, tai man atrodo, kad tikrai ne“, – įsitikinusi J.Sejonienė.

Dalies GMPT filialų noras būti autonomiškesniais, Seimo narės nuomone, nėra naujiena. Tokius pageidavimus, pasak jos, dar centralizacijos metu reiškė tiek Vilnius, tiek Panevėžys. 

Vilnius esą apskritai priešinasi, nes centrinis padalinys įsteigtas ne sostinėje, o Kaune. 

Panevėžio argumentai daugiausiai remiasi tuo, jog iki centralizacijos padalinys veikė geriau, darbuotojams senoji tvarka buvo priimtinesnė.

„Bet aš vertinu pirmiausia pagal veiklos rezultatus, o, pavyzdžiui, Panevėžio apskrities nėra jie patys geriausi. 

Tai to efektyvinimo, optimizavimo, mokymosi iš kitų centrų, to paties Kauno, Vilniaus, kur gyventojų aptarnavimas daug efektyviau vyksta, man atrodo, turėtų būti siektinas dalykas“, – komentavo J.Sejonienė.

Kartu ji tikino pasigendanti didesnio SAM aktyvumo sprendžiant GMPT problemas. 

Jos tikinimu, nėra normalu, kai dėl lėšų trūkumo viduryje metų stabdoma pavėžėjimo paslauga daliai pacientų, kelis mėnesius klausimas kabo nesprendžiamas ir tik metams baigiantis paslauga vėl atnaujinama. 

Kaip pacientų pavėžėjimas bus organizuojamas kitais metais – taip pat nėra aišku. 

„Ministerija, sakyčiau, kažkodėl imasi tų klausimų, kad ir įstatyminių iniciatyvų, pavyzdžiui, privačių gydymo įstaigų ištinklinimo, priemokų naikinimo – to, kas įrašyta socialdemokratų ir ką trūks plyš turi įgyvendinti, jog galėtų pasakyti, kad štai bent tai padarėme. 

Tai šiuos darbus jie dirba operatyviai, o visus kitus, deja, vilkina. Šis yra vienas jų, tačiau jis yra labai svarbus“,  – tikino SRK narė.